Naujos sudėties Valstybės gynimo taryba (VGT) penktadienį aptarė saugumo situaciją regione bei svarbius klausimus dėl krašto apsaugos sistemos plėtros ir tarptautinių įsipareigojimų prisiėmimo.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pristatė siūlymus dėl Nacionalinei pėstininkų divizijai reikalingų struktūrinių pokyčių, karinės įrangos įsigijimų ir finansavimo poreikio. Sprendimai itin svarbūs siekiant jau 2030 m. pabaigoje turėti išvystytą ir sukomplektuotą Nacionalinę pėstininkų diviziją. Investicijos į nacionalinės divizijos vystymą ne tik stiprins Lietuvos saugumą, bet ir prisidės prie šalies ekonomikos augimo, divizija stiprins Lietuvos karinę galią bei atgrasymą.

„Valstybės gynimo taryboje priėmėme istorinius sprendimus. Reikia suprasti, kad priešas sparčiai ir efektyviai atkuria bei vysto savo pajėgumus, stebime intensyvėjančias hibridines atakas. Veikti privalome ir mes. Šiandien parodėme vieningą politinę valią, kad iki 2030 m. turime turėti pilno operacinio pajėgumo ir į NATO gynybos planus integruotą Nacionalinę pėstininkų diviziją, todėl ženkliai didinsime finansavimą gynybai. Tokiu būdu galėsime atlikti avansinius mokėjimus, mums reikiamą ginkluotę gauti greičiau, laimėti konkurencinėje kovoje dėl įsigijimų ir sparčiai vystyti karinę infrastruktūrą. Lietuva siunčia stiprią strateginę žinutę, kad yra pasirengusi visomis priemonėmis užtikrinti savo piliečių saugumą ir tampa gynybos finansavimo lydere pasaulyje. Turime šansą sukurti saugią ateitį ir juo pasinaudosime“, – sakė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.

Nacionalinė divizija reikšmingai prisidės prie Lietuvos kariuomenės kovinės galios didinimo, spartesnės modernizacijos ir užtikrins sklandesnį Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgų integravimą, nes daug NATO šalių turi arba vysto divizijos lygmens pajėgumus. Didžioji dalis nacionalinės divizijos kuriama jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos ir juos remiančių vienetų pagrindu ir taps nacionaliniu struktūriniu elementu bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje.

Valstybės gynimo taryboje taip pat aptarti Lietuvai NATO pateikti nauji pajėgumų tikslai ir įsipareigojimai, kurie kartu su kitoms NATO šalims paskirstytais įsipareigojimais bus svarstomi šių metų birželio mėn. Nyderlanduose vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ir tvirtinami NATO gynybos ministrų.

Naujus NATO pajėgumų tikslus visos šalys privalės įgyvendinti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Nauji pajėgumų tikslai parengti pagal NATO regioninius gynybos planus, dėl  kurių parengimo buvo sutarta 2023 m. Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime.