Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sausio 9 d. priėmė preliminarų sprendimą byloje C-578/23. ESTT buvo prašoma išaiškinti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvos 2004/18/EBdėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004) 31 straipsnio 1 punkto b papunkčio, kuriuo nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai pasirinkti derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūrą, kai dėl techninių, meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu ūkio subjektu, taikymą.
Prašymas priimti preliminarų sprendimą buvo pateiktas sprendžiant ginčą, ar perkančioji organizacija, 2016 m. įsigydama Čekijos Respublikos mokesčių administravimo informacinės sistemos, kuri buvo sukurta pagal 1992 m. įvykdytą pirkimą, techninę priežiūrą iš to paties tiekėjo, tinkamai pasirinko pirkimą atlikti, taikydama derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūrą, pagal minėtos direktyvos 31 straipsnio 1 punkto b papunktyje nustatytą atvejį, kaidėl techninių, meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu ūkio subjektu.
Pažymėtina, kad ESTT konstatavo, jog siekdama pasirinkti neskelbiamų derybų procedūrą dėl techninių, meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, perkančioji organizacija privalo pagrįsti ne tik tai, kad egzistuoja minėtos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių yra būtina sudaryti sutartį su konkrečiu tiekėju, bet įrodyti ir tai, kad techninių, meninių ar su sutarties dalyku susijusių išimtinių teisių apsaugos aplinkybių buvimas jokiu būdu nepriklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos.
Šios bylos kontekste Teisingumo Teismas priminė ankstesnę jurisprudenciją, kurioje jau buvo konstatavęs, kad derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą taikymas negali būti pateisinamas naudojamos pagal sudarytą sutartį programinės įrangos technine specifika, jeigu nėra įrodymų, kad buvo atlikti išsamūs tyrimai siekiant nustatyti kitus nei tiekėjas, su kuriuo sudaryta sutartis, ūkio subjektus, galinčius tiekti tinkamą programinę įrangą (2009 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑275/08, 5764 punktai).
Teisingumo Teismo nuomone, vertindamas, ar išskirtinės aplinkybės priklauso nuo perkančiosios organizacijos, nacionalinis teismas turi įvertinti, ar ankstesni perkančiosios organizacijos veiksmai, be kita ko, sudarant ankstesnę pirkimo sutartį, nulėmė aplinkybių, galinčių teoriškai pateisinti Direktyvos 2004/18/EB 31 straipsnio 1 punkto b papunkčio taikymą, atsiradimą. Taip pat būtina išanalizuoti, ar išskirtinių aplinkybių tęstinumas iki sprendimo taikyti derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūrą yra nulemtas perkančiosios organizacijos veiksmų / neveikimo, atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su naujos sutarties sudarymu.
Šios bylos kontekste, ESTT nuomone, nacionalinis teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į pirminės sutarties sudarymo 1992 m. aplinkybes, taip pat į laikotarpio nuo 2004 m. gegužės 1 d. (valstybės įstojimas į ES, kai valstybei pradedami taikyti ES teisės aktai) iki 2016 m. kovo 1 d. (naujos sutarties sudarymas neskelbiamų derybų būdu) buvusias aplinkybes, susijusias su išskirtinių teisių apsauga, kuriomis rėmėsi perkančioji organizacija, siekdama pateisinti Direktyvos 2004/18/EB 31 straipsnio 1 punkto b papunkčio taikymą, tos aplinkybės priklausė nuo perkančiosios organizacijos, įvertinus tai, ar ji turėjo realių ir ekonomiškai pagrįstų išteklių, kad minėtu laikotarpiu nutrauktų šią susidariusių išskirtinių aplinkybių padėtį, prieš nuspręsdama taikyti derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūrą.
Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2004/18/EB 31 straipsnio 1 punkto b papunktis turi būti aiškinamas taip, kad siekdama pateisinti derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūros taikymą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, perkančioji organizacija negali remtis išimtinių teisių apsauga, kai tokios apsaugos priežastis priklauso nuo jos. Toks priklausymas vertinamas atsižvelgiant ne tik į faktines ir teisines sutarties dėl pirmosios paslaugos sudarymo aplinkybes, bet ir į visas aplinkybes, būdingas laikotarpiui nuo šios sutarties sudarymo dienos iki dienos, kai perkančioji organizacija pasirenka procedūrą, kurią taikys sudarydama paskesnę viešojo pirkimo sutartį.