VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijose tarp dažniausių reikalavimų atleidimo iš darbo bylose ir toliau išlieka reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo „savo noru“ (DK 55 str. 1 d.) neteisėtu.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė primena, kad darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi susiformuoti laisvai, be darbdavio įtakos (pavyzdžiui, paruoštų prašymų nutraukti darbo sutartį, pateikiamų darbuotojui pasirašyti, psichologinio spaudimo išeiti „savo noru“ ar net grasinimų neišėjus „savo noru“ atleisti už darbo pareigų pažeidimus ir pan.).

Skyriaus vedėja Irina Janukevičienė atkreipia dėmesį, kad darbuotojas turi teisę atšaukti savo pateiktą pareiškimą nutraukti darbo sutartį, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta.

Paminėtina Klaipėdos apygardos teismo 2025-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-513/2025, kurioje darbuotojas ginčijo darbo sutarties nutraukimą pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad neturėjo valios nutraukti darbo santykių – esą buvo apgautas.

Darbuotojas nurodė, kad darbo vietoje jo laukė pamainos meistrė, gamybos vadovas ir buhalterė. Vos jam atvykus, pradėtos reikšti įvairios pretenzijos dėl tariamų pažeidimų: esą dirbo be apsauginių akinių ir ausinių, nesilaikė nustatytos tvarkos. Jam buvo pateikti jau atspausdinti dokumentai, kuriuos liepė skubiai pasirašyti. Kadangi darbuotojas neturėjo akinių, dokumentų neskaitė ir pasirašė nesupratęs jų turinio.

Pasirašius pateiktus dokumentus, darbuotojui buvo pranešta, kad jis atleistas iš darbo. Kitą dieną, nuvykęs aiškintis situacijos, jis išgirdo, kad atleistas „savo noru“. Tai leido jam suprasti, kad buvo suklaidintas – iš darbo išeiti jis neketino, juolab kad iki pensijos buvo likę vos dveji metai.

Darbuotojas iš karto pareiškė norą atšaukti pateiktą pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau darbdavys informavo, jog tai nebeįmanoma – esą atleidimas jau įvykdytas, o prašymo priimti atšaukimą atsisakė.

Teismas, įvertinęs situaciją, konstatavo, kad darbuotojo atleidimas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį buvo neteisėtas – nebuvo darbuotojo tikrosios valios nutraukti darbo santykius. Darbdavys darė neteisėtą poveikį darbuotojo apsisprendimui, dėl kurio kilo jam nepageidaujamos pasekmės. Pripažinęs atleidimą neteisėtu, teismas priteisė darbuotojo naudai daugiau nei 13 800 eurų už priverstinės pravaikštos laiką ir per 2 400 Eur kompensaciją.