Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais siūloma skolų valstybei išieškojimo reforma būtų sunkiai suderinama su tarptautiniais teisės aktais ir paliktų užribyje socialiai pažeidžiamus skolingus žmones, bet būtų dovana teisės normų pažeidėjams.
Tokiomis įžvalgomis birželio 18 d. transliuotoje Žinių radijo laidoje Nuomonių studija pasidalijo advokatas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Doc. dr. R. Jokubauskas: Panašių reformų kitur nėra, tendencijos visai priešingos
Kaip pabrėžė advokatas, doc. dr. Remigijus Jokubauskas, panašių reformų, kai dalis skolų išieškojimo procesų būtų perkeliama iš privačios skolų išieškojimo sistemos į valstybė sektorių, kitose Europos šalyse nėra buvę. Kaip tik mes matome atvirkštinį variantą: yra pereinama būtent prie privačios vykdymo sistemos, kai priverstinio vykdymo veiksmus atlieka specialus subjektas, valstybės kontroliuojamas privatus antstolis, kuriam keliami specialūs etikos, profesionalumo, nepriklausomumo reikalavimai. Būtent tuo ir yra grindžiama moderni vykdymo sistema, kalbėjo doc. dr. R. Jokubauskas.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. R.Jokubauskas
Advokato žodžiais, daug ir įvairių klausimų kyla dėl priemonių, kuriomis siūloma siekti teisėtų ir pagrįstų šios reformos tikslų skatinti vykdymo proceso operatyvumą ir ekonomiškumą. Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pabrėžė doc. dr. R. Jokubauskas. Jo požiūriu, svarbu atsakyti į klausimą, ar siūlomi pakeitimai tikrai yra būtini, juolab, kad tai nėra pavienių teisės normų pakeitimai, kalbama apie visą vykdymo proceso sistemą, veikiančią daugiau kaip 20 metų ir apie jos pokyčius.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis: Nepopuliaru sakyti, todėl ir nesakoma, kad daugeliui žmonių skolų išieškojimas kainuos daugiau
Nelabai kas skaičiavo, kiek bus tų laimingųjų, kurių skolas Valstybinė mokesčių inspekcija išsiieškos iš lėšų sąskaitose. Ir visi kažkaip nutyli, o kas bus su tais asmenimis, kurie neturės sąskaitoje pinigų. Turbūt nepopuliaru sakyti, tai to niekas ir nesako, bet jiems kainuos brangiau, akcentavo antstolis I. Gaidelis. Jo aiškinimu taip įvyks todėl, sugrius dabartinė tvarka, kai lėšomis iš lengvai išieškomų skolų procesų yra finansuojami sudėtingesni procesai.
Puikiai suprantame, kad išlaikymą prisiteisusios moters mokami 20 eurų už 18 metų vykstantį procesą nepadengia jokių antstolio kontoros kaštų. Dabar didžiąją dalį tokios bylos administravimo išlaidų dengia būtent tie mokūs asmenys, kurie, įvykdžius reformą, taptų VMI klientais, sakė Lietuvos antstolių rūmų vadovas.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis
Anot jo, siūloma reforma taptų dovana tik tiems valstybės skolininkams, kurie turi sąskaitose pinigų. Paradoksalu, kad didžioji dalis jų bus administracinės teisės pažeidėjai, kadangi apie 80-90 proc. visų valstybės skolininkų yra tokie asmenys. Ši reforma yra orientuota būtent į tuos asmenis, kurie nesugeba visuomenėje gyventi tvarkingai ir, padarę pažeidimą, nededa jokių pastangų, kad išpirktų savo kaltę prieš visuomenę, pabrėžė I. Gaidelis.
Nežinia, ar po siūlomos reformos būtų užtikrintas teisinis stabilumas ir aiškumas
Advokatas doc. dr. R. Jokubauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad po siūlomos reformos vykdymo veiksmus dėl skolų valstybės naudai išieškojimo iš lėšų sąskaitose Lietuvoje atliktų pats išieškotojas, t. y., vykdytojas ir išieškotojas būtų tas pats asmuo. Tai keltų abejonių, ar mūsų šalyje tinkamai įgyvendinamas vykdymo veiksmų nešališkumo principas. Iki šiol turime pakankamai aiškią nuostatą, kad vykdymo veiksmus turi atlikti nepriklausomas subjektas. Būtent todėl Antstolių įstatyme ir tarptautinės teisė aktuose keliamas antstolio nepriklausomumo reikalavimas.
Kaip teigiama jo rengtoje Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos išvadoje dėl siūlomo teisinio reguliavimo, būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą. Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje įtvirtintos teisės ir laisvės. Galimos interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius).
Kaip teigiama jo rengtoje Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos išvadoje dėl siūlomo teisinio reguliavimo, būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą. Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje įtvirtintos teisės ir laisvės. Galimos interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius).
Laidą vedė žurnalistė Eglė Gabrytė.
Įrašo klausykitės čia:
https://www.ziniuradijas.lt/laidos/nuomoniu-studija/ar-pasiteisins-skubota-skolu-valstybei-isieskojimo-reforma?video=1
Šaltinis >>
SEKITE MUS FACEBOOK!