Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Tarptautinė mokesčių sistema: adaptacija prie besikeičiančio verslo pasaulio. Teisės mokslo krypties doktorantės E. V. tyrimas
2024-04-23 , Mykolo Romerio universitetas
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šiandien daugiašalės platformos užkariavo mūsų kasdienybę. Nuo taksi iškvietimo iki apsipirkimo internetu ar nakvynės rezervavimo kelionėse – šios platformos tapo nepakeičiamomis. Tokios platformos kaip „Vinted“, „Airbnb“ ir „Uber“ sukuria sąlygas bet kam tapti paslaugų teikėju, atverdamos begalę naujų verslo galimybių. Šis pokytis kelia iššūkių tradiciniams prekybininkams ir kartu skatina peržiūrėti pelno mokesčio sistemas. Daugiašalių platformų apmokestinimas pelno mokesčiu globaliame kontekste gali sukurti dvigubo apmokestinimo problemą, nes pelnas generuojamas keliose skirtingose ​​jurisdikcijose. Mykolo Romerio universiteto doktorantė Elena Vėgėlytė gilinasi į šią aktualią problemą – daugiašalių platformų apmokestinimą pelno mokesčiu. Kaip užtikrinti teisingą ir efektyvų šių platformų apmokestinimą, kai jos veikia globaliai? Kaip išvengti dvigubo apmokestinimo problemos? Doktorantė E. V. ne tik kelia šiuos klausimus, bet ir siūlo konkrečius sprendimus.

Praktikos įkvėptas disertacijos tyrimas

Pradėjusi savo karjerą audito įmonėje prieš daugiau nei dešimtmetį, Elena Vėgėlytė dažnai susidurdavo su užsienio įmonių užklausomis, susijusiomis su nuolatinės buveinės statusu Lietuvoje. Nuolatinės buveinės statusas apibrėžia, ar užsienio įmonė vykdo veiklą tam tikroje šalyje pakankamai intensyviai, kad jai būtų taikomos tos šalies mokesčių prievolės. Norėdama gilinti žinias tarptautinio apmokestinimo srityje, E. Vėgėlytė ėmėsi nagrinėti nuolatinės buveinės sampratą ir jos taikymą Lietuvoje. Dėstydama Mykolo Romerio universitete tarptautinio apmokestinimo teisę 2016-2018 m., ji tapo pasaulinių skandalų, susijusių su mokesčių vengimu, liudininke. Didžiosios korporacijos, tokios kaip „Amazon“ ar „Starbucks“, buvo apkaltintos naudojusios įvairias schemas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Šie įvykiai sukėlė tarptautines diskusijas apie tai, kaip būtų galima tobulinti tarptautinio apmokestinimo reguliavimą. O nuo 2018 m. pati pradėjusi dirbti vienoje iš daugiašalių platformų, E. Vėgėlytė galėjo iš vidaus stebėti tarptautiniu lygiu veikiančių korporacijų veikimo mechanizmus. Įgyta patirtis paskatino pasirinkti daktaro disertacijos temą, susijusią su tarptautinio apmokestinimo problemomis.

Naujos verslo formos

Verslo procesai šiandien sparčiai migruoja į internetinę erdvę, todėl skaitmeninės platformos tampa vis populiaresne verslo organizavimo forma. E. Vėgėlytė pastebi, kad panašų tarpininko vaidmenį atlieka įvairūs subjektai, pavyzdžiui prekybos centrai, veikiantys kaip pirkėjų ir pardavėjų susibūrimo vieta, tačiau šiandien skaitmenizacija leidžia visa tai atlikti nuotoliniu būdu, be fizinio dalyvavimo.

Daugiašalės platformos sujungia vartotojus, tiekėjus ir pirkėjus, kurdamos vertę visoms šalims. Bene geriausiai žinomos daugiašalės platformos yra socialiniai tinklai, kurie pritraukia didžiules vartotojų auditorijas siūlydami nemokamus produktus ar paslaugas. Tačiau erdvės sukūrimas žmonių bendravimui yra tik viena iš daugiašalių platformų funkcijų. Vėliau vartotojų dėmesys yra monetizuojamas t. y. paverčiamas pajamomis parduodant reklamos vietas.

Daugiašalės platformos veikia kaip tarpininkai tarp paslaugų teikėjų ir galutinių vartotojų, palengvindami paslaugų teikimą bei gavimą, kaip pavyzdžiui populiarios pavėžėjimo ar namų nuomos platformos, tokios kaip „Uber“ ir „Airbnb“, kurios veikia kaip tarpininkai visame pasaulyje. Tačiau koks yra optimalus būdas apmokestinti daugiašales platformas, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį ir geografinį pasiskirstymą?

Apmokestinimo modelis sukurtas prieš 100 metų – vis dar pritaikomas šiandien?

Žvelgiant į tarptautinės apmokestinimo teisės pagrindus, šalis gali reikalauti pagrįstai priskirti dalį pelno toje šalyje, jeigu yra nustatoma, jog tarptautinė bendrovė turi nuolatinę buveinę. E. Vėgėlytė pažymi, kad „nuolatinės buveinės sąvoka buvo sukurta Tautų Lygos 1920 m. Jau tada ekonomistai diskutavo apie mokesčių politikos principus, kurie šiandien vis dar yra aktualūs. Jau šimtmetį gyvename su nuolatinės buveinės sąvoka, bet iki šiol ji buvo visiškai fizinė – iš įmonių reikalauta fizinio kontakto su šalimi – tačiau XXI a. pradžioje kilusių skandalų fone, tapo aišku, kad šalys pradėjo apeidinėti fizinio ryšio reikalavimą“.

Doktorantė teigia, kad jos disertacijos tikslas – „parodyti, kad šie apmokestinimo modeliai, sukurti Tautų Lygos, gali būti pritaikomi ir šiandien. Nereikia visko išradinėti iš naujo. Galime naudoti senus principus, tačiau reikia juos interpretuoti atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes“.

Iššūkiai taikant pelno mokestį skaitmeniniame amžiuje

Didelių korporacijų mokesčių vengimo skandalas sukėlė nepasitenkinimą daugelyje šalių. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) 2013–2021 m. tyrė, kaip adaptuoti tarptautinio apmokestinimo sistemą skaitmeniniam amžiui. Organizacija peržiūrėjo pelno mokestį, jo tikslus ir principus svarstydama įvairias alternatyvas: ar pelno mokestis turi būti apskaičiuojamas ten, kur yra generuojamos pajamos, ar ten, kur yra suvartojama paslauga?

Ilgai nesulaukusios vieningo modelio iš EBPO, įvairios pasaulio šalys ėmėsi taikyti savo nacionalinius skaitmeninius mokesčius. E. Vėgėlytė pažymi, kad tuomet kilo problemų dėl skirtingų mokesčių bazių ir tarifų, o tai sukėlė nesutarimus ir „tarifų karus“ tarp šalių. Dėl atsiradusio politinio spaudimo, EBPO siekė sukurti vieningą sistemą, leidžiančią šalims apmokestinti dalį pelno, kurį uždirba didelės tarptautinės korporacijos.

Kai galiausiai apmokestinimo modelis buvo pateiktas, paaiškėjo, kad jis gerokai skiriasi nuo 1920 m. sukurtos sistemos. Doktorantė atkreipia dėmesį, kad šiame pasiūlyme iš esmės modifikuotas vadinamasis ištiestos rankos principas*, kuris yra vienas iš tarptautinio apmokestinimo sistemos pagrindų. Nors buvo pripažinta, kad pasiūlymas neatitinka 2015 m. iškeltų EBPO tikslų, visgi jis laikomas kompromisiniu sprendimu, padedančiu sumažinti politinį spaudimą.

Ar nauji platformų vartotojai reiškia daugiau pajamų valstybei?

Doktorantė iškelia aktualią problemą – kodėl Europos Sąjunga ir atskiros valstybės didina dėmesį skaitmeniniams verslams? Anot jos, skaitmeninės platformos tapo prioritetiniu taikiniu dėl itin spartaus augimo, didžiulio potencialo ir dažnai pasitaikančios dominuojančios padėties rinkoje. Būtent tinklo efektas, kai naujiems vartotojams naudojantis platforma padidėja jos vertė esamiems vartotojams, lemia tokią situaciją. Todėl valstybės ieško būdų, kaip teisingai apmokestinti šias platformas ir paskirstyti gautas pajamas.

E. Vėgėlytė nustebo supratusi, kad tinklo efekto reiškinys nebuvo pakankamai akcentuojamas EBPO diskusijose, o doktorantės nuomone – tai buvo didelė neišnaudota galimybė. „Tinklo efektas, tiriamas nuo 1970 m., yra esminis variklis, skatinantis visų platformų augimą“, – teigia doktorantė.

Išsamiai analizuodama tinklo efekto poveikį daugiašalėms platformoms, E. Vėgėlytė pastebi, kad „tinklo efektas gali būti naudojamas kaip pagrindas pelnui paskirstyti tarp šalių mokesčių tikslais“. Tačiau įmonė turi nemažai investuoti į savo žinomumo didinimą tam, kad tinklo efektas pradėtų veikti. O kai jis galiausiai suveikia, jis tampa savarankišku mechanizmu, lemiančiu platformos sėkmę ir pelną. Doktorantė teigia, kad „tuomet naujų vartotojų pritraukimas tampa savaiminiu procesu, nereikalaujančiu papildomų investicijų: kiekvienas naujas vartotojas generuoja papildomą vertę ir pajamas įmonei, todėl yra pagrįsta paskirstyti pelną šaliai, kurioje prisijungia nauji vartotojai“.

Norintys daugiau sužinoti apie doktorantės E. Vėgėlytės tyrimą, kviečiami balandžio 25 d. 9.30 val. atvykti į Mykolo Romerio universitetą (Ateities g. 20, Vilnius, I-414 aud.), kur vyks teisės mokslo krypties disertacijos „Daugiašalių platformų apmokestinimas pelno mokesčiu: tarptautinio apmokestinimo problematika“ gynimas.


*Pagal šį principą, sandorių tarp asocijuotų asmenų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o uždirbtas pelnas, arba pajamos, gautos atlikus sandorius tarp asocijuotų asmenų, neturi skirtis nuo pelno, kuris būtų uždirbtas, sudarius sandorį tikrąja rinkos kaina.



 
 

00
Universitetai ir teisės mokslas
Aktualūs sveikatos psichologijos klausimai svarstyti MRU Psichologijos instituto mokslinėje konferencijoje
2024-05-22, Mykolo Romerio universitetas
Prof. dr. Saulius Nefas: „Dėka pilietiško veikimo žmogus sako – aš galiu, o į bendruomenę susijungus sako – mes galime”
2024-05-22, Mykolo Romerio universitetas
Jaunųjų teisėtyrininkų konferencijoje buvo aptariami aktualūs šiuolaikiniai teisiniai klausimai
2024-05-21, Vilniaus universitetas
5 būdai įveikti stresą egzaminų metu
2024-05-21, Mykolo Romerio universitetas

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-05-21
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-05-20
Naujausios diskusijos
22:29
19:47
15:57
15:21
11:58
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti