Daktaro disertacijoje, remiantis teoriniais ir praktiniais mediacijos taikymo advokato veikloje aspektais, siekiama atskleisti mediacijos poveikį advokato profesinei veiklai, ypatingą dėmesį skiriant advokato vaidmens transformacijai mediacijos procese ir su tuo susijusiems iššūkiams. Disertacijoje analizuojama, kaip advokato funkcijų plėtra mediacijoje peržengia tradicinį ginčo šalies gynėjo vaidmenį, plečiant jį į neutralaus ir nešališko tarpininko poziciją.
Nustačius, kad advokato-mediatoriaus teikiamos paslaugos mediacijoje yra priskiriamos neteisinėms paslaugoms, disertacijoje vertinama, ar Europos Sąjungos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Austrijos teisinė bazė, reglamentuojanti advokatų veiklą mediacijoje, atsako į esminį klausimą – ar advokato kaip mediatoriaus paslaugos turėtų būti vertinamos kaip teisinės. Todėl analizuojami teisinio reguliavimo neapibrėžtumai, kylantys dėl advokato atsakomybės, kai jis atlieka skirtingus vaidmenis mediacijos procese. Apžvelgiami advokato veiklos mediacijoje ypatumai užsienio valstybėse.
Remiantis mokslinės analizės rezultatais, nustatoma advokato veiklos mediacijoje specifika. Disertacijoje pristatomi kiekybinio tyrimo,nagrinėjančio mediacijos praktinius ypatumus ir jos taikymą advokatų veikloje, rezultatai bei pateikiami pasiūlymai dėl advokatų veiklos mediacijoje plėtros Lietuvoje. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami kaip teorinis pagrindas, planuojant mediacijos plėtrą advokatų veikloje.