Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Salomėja Zaksaitė savaitraščiui „Savaitė“ davė interviu apie sukčiavimą sporte.

Straipsnyje ji pateikia įvairiausius apgaulės būdus – cheminių medžiagų, kaip dopingas, vartojimas; susitarimas dėl varžybų baigties; kyšiai; technologinis sukčiavimas, kaip manipuliacijos sporto įranga, svoriais ar apranga, ar kiek nekaltesni sukčiavimo būdai – pavyzdžiui, suvaidintos pražangos.

Įvairius sukčiavimo atvejus S. Zaksaitė iliustravo realiais pavyzdžiais – nuo plaukikų aprangos, leidžiančios pasiekti didesnį greitį, iki suvaidintų, „parduotų“ pražangų tuometinėje Jugoslavijoje, kurios buvo laikomos ypatingu sportiniu meistriškumu.

Aptardama sukčiavimo būdus, mokslininkė pabrėžia, kad apgaulės atvejai dažniausiai nesulaukia viešumo ir lieka už uždarų sporto bendruomenės durų. O tie keletas, apie kuriuos visuomenė būna informuota, susiduria su įrodinėjimo problemomis teisinėse institucijose.

Nors, teisininkės kriminologės teigimu, visiškai išnaikinti sukčiavimo iš sporto nepavyks, egzistuoja priemonės, galinčios sumažinti tokių atvejų skaičių. Tai apima socialinės gerovės užtikrinimą sportininkams, jų švietimą bei vertybių ugdymą, taip pat geresnės sporto infrastruktūros kūrimą, baudžiamųjų įstatymų pritaikymą prie kintančio sukčiavimo koncepto bei galiausiai individualiai sporto šakoms taikomus sąžiningo žaidimo mechanizmus.