Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galėsite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
El. paštas
Prenumeruoti
Dėkojame. Jūsų registracija išsaugota.
Nemokamas naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Kadangi prenumeratorių yra daug, jeigu naudojatės Gmail paštu, patikrinkite katalogą Šlamštas (Spam) ir paspauskite Pranešti, kad tai ne šlamštas. Taip įtrauksite Infolex į patikimų siuntėjų sąrašą ir nepraleisite savaitinių teisės apžvalgų.
Uždaryti
Teisėjų padėjėjų mokymai nuo Europos Sąjungos civilinio proceso iki specialiųjų žinių panaudojimo baudžiamajame procese ir pokyčiai Teisėjų padėjėjų asociacijos valdymo organuose
2022-11-08
, Teisėjų padėjėjų asociacija
Teisėjų padėjėjų asociacijos (TPA) nariai susirinko į pirmuosius po pandemijos gyvai suorganizuotus mokymus temomis Europos Sąjungos civilinis procesas, Baudžiamojo proceso naujovės ir Specialių žinių panaudojimo ir vertinimo ypatumai ir į Neeilinį Visuotinį narių susirinkimą, kurio metu buvo išrinkti nauji TPA valdymo organai. Teisėjų padėjėjai mokėsi apie Europos Sąjungos civilinį procesą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėjas Mykolas Kirkutis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės konsultantas Remigijus Jokubauskas susirinkusiems padėjėjams vedė mokymus tema Europos Sąjungos civilinis procesas. Lektoriai aptarė praktines Europos Sąjungos reglamentų, nustatančių Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą, Europos mokėjimo įsakymą bei Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, taikymo problemas bei aktualią su tuo susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Santykio tarp Europos Sąjungos civilinio proceso teisės ir nacionalinės teisės tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose paieškos kelia bene daugiausia klausimų tiek iš teorinės, tiek iš praktinės pusės, taikant aptariamus alternatyvius teisių gynimo būdus tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, pažymėjo lektoriai M. Kirkutis ir R. Jokubauskas.
Nors prašymai dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, Europos mokėjimo įsakymo išdavimo ar Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra nėra itin dažni Lietuvos teismuose, teisėjų padėjėjams kilo įvairių praktinių klausimų dėl tinkamo procedūrų laikymosi. Reaguodami į užduodamus klausimus, lektoriai atkreipė dėmesį, kad Europos teisminiame atlase civilinėse bylose (https://e-justice.europa.eu) dažnai galima rasti neatnaujintos informacijos, todėl pirmiausia reikėtų vadovautis reglamentuose nurodytais formos bei turinio reikalavimais.
Mokymų metu aptarta, kokias sąlygas turi atitikti prašymas dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo bei kada jo išduoti negalima, kokios yra skolininko gynybos priemonės. Priminta, kad kreditoriui nepateikus skolininko sąskaitos, teismas gali ją nustatyti iš pateikiamų sandorio dokumentų, taip pat, esant prašymui, teirautis duomenų atsakingų institucijų. Jeigu nepavyksta gauti duomenų apie skolininko sąskaitą, kreditorius turėtų naudotis nacionalinėje teisėje numatyta procedūra, t. y. prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant skolininko sąskaitą.
Kalbant apie Europos mokėjimo įsakymo išdavimą, teisėjų padėjėjams buvo primintos įsakymo išdavimo sąlygos. Kaip nurodė lektoriai, daugeliu aspektų Europinis mokėjimo įsakymas labai panašus į Lietuvos teismuose įprastus teismo įsakymus. Pavyzdžiui, taip pat skaičiuojamas žyminis mokestis. Daug teisėjų padėjėjų diskusijų sukėlė Europos mokėjimo įsakymo išdavimo klausimai vartojimo teisiniuose santykiuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teismas turi savarankiškai vertinti sutarčių sąlygų sąžiningumo vartotojo atžvilgiu, tačiau tokiu atveju nukenčia Europos mokėjimo įsakymo procedūros operatyvumas, tarsi nuginčijama kreditoriaus teisė neteikti papildomų įrodymų. Taip pat aptartas ir svarbus vykdymo proceso aspektas Europiniams mokėjimo įsakymams nėra taikoma egzekvatūros procedūra. Lektoriai akcentavo, kad Europinio mokėjimo įsakymo peržiūra taikoma tik išimtiniais atvejais, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laikosi griežtos praktikos, kad 30 dienų prieštaravimų pateikimo terminą skolininkas gali nesilaikyti tik išskirtiniais, nuo jo valios ir subjektyvių priežasčių nepriklausančiais atvejais.
Aptariant Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, teisėjų padėjėjams priminta, kad nedidelės sumos reikalavimas (iki 5 000 Eur) taikomas ir priešieškiniams. Dėl tarpvalstybinio elemento šiose bylose, dominuoja rašytinis procesas, įrodymų rinkimas atliktinas elektroniniu būdu. Kita vertus, byloje esant pateiktam prašymui organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą, teismas turi atsakyti į prašyme išdėstytus argumentus ir priimti motyvuotą nutartį dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Aptartos baudžiamojo proceso aktualijos bei specialių žinių panaudojimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė teisėjų padėjėjams skaitė pranešimus apie baudžiamojo proceso naujoves ir specialių žinių panaudojimo bei vertinimo ypatumus.
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojo proceso srityje dar kartą parodė, kad šiek tiek atsainiai teismų yra vertinami baudžiamojo proceso reikalavimai, susiję su įrodymų patikimumu ir leistinumu, teisės į gynybą tinkamu užtikrinimu, dėstė teisėja.
Dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė su teisėjų padėjėjais aptarė aktualiausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas nutartis baudžiamojo proceso tema dėl bylinėjimosi išlaidų grąžinimo priteisimo asmenį išteisinus, laidavimo taikymo juridiniams asmenims, bylos nutraukimo be reabilituojančių pagrindų, privačios provokacijos taikymo, vertėjo ir psichologo vaidmens baudžiamajame procese, kriminalinės žvalgybos duomenų perkėlimo į kitą bylą, advokato bei teisėjų apklausos ikiteisminiame tyrime, in absentia proceso irkt.
Antroje mokymų pusėje teisėja dėstė medžiagą, susiję su specialiųjų ir ekspertinių žinių panaudojimo ir vertinimo ypatumus. Specialiųjų žinių pagrindu esantys duomenys byloje yra svarbus įrodymų šaltinis, bet kaip nurodoma teismų praktikoje neturintis nei prioritetinės reikšmės kitų bylos duomenų atžvilgiu, nei turintis lemiančią reikšmę teismo sprendimo priėmimui (specialių žinių pagrindu suformuluotos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai). Teismų praktika rodo, kad specialių žinių pagrindu atsiradę duomenys, nesvarbu ar jie būtų surinkti ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroro ar teismo užsakymu, ar pateikti proceso šalių turi būti vertinami vadovaujantis tais pačiais kriterijais bendraisiais keliamais įrodymams (leistinumo ir liečiamumo) bei specialiaisiais, keliamais tik moksliniams įrodymams pirminės medžiagos tinkamumas, tyrimo metodų patikimumas, eksperto kompetencija ir kvalifikacija bei specialių žinių pritaikymo ribos, dėstė teisėja.
Teisėjų padėjėjams priminta, kad bylose pateikiamos teisininkų išvados nėra laikytinos ekspertinėmis, nes teisės žinios negali būti ekspertinio tyrimo dalyku. Taip pat akcentuota, kad skiriant ekspertinį tyrimą itin svarbu kokybiška tyrimo medžiaga bei tinkamas užduoties ekspertui (specialistui) suformulavimas. Nors teismui yra pateikiami siūlytini klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti ekspertas (specialistas), teismas privalo aktyviai vertinti šių klausimų tinkamumą, tikslingumą bei šalinti atsakymą menančius klausimus. Teisėja taip pat pateikė teisėjų padėjėjams aktualią informaciją, į kokias ekspertines įstaigas reikėtų kreiptis konkrečiais klausimais, kaip pasitikrinti galimą preliminarią ekspertizės trukmę ir kt. Pokyčiai Teisėjų padėjėjų asociacijos valdymo organuose
Po mokymų vyko Neeilinis Visuotinis narių susirinkimas, kurio metu Valdyba atsiskaitė už atliktus darbus iki kadencijos pabaigos.
TPA pirmininkės pavaduotoja Gabrielė Monstvilaitė pristatė nariams TPA narių pasiskirstymą tarp Lietuvos regionų ir narių skaičiaus kaitą nuo 2015 m. TPA pirmininkė Simona Bareikytė pristatė valdybos veiklos ataskaitą, atliktus darbus. Revizijos komisijos pirmininkė Ernesta Rakūnaitė-Jonaitė pristatė TPA finansinę ataskaitą bei per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas.
TPA pirmininkė Simona Bareikytė dėkojo TPA nariams už suteiktą pasitikėjimą, Valdybos nariams, kurie per kadenciją savo laisvu nuo darbo laiku aktyviai prisidėjo prie TPA veiklos tikslų įgyvendinimo. Valdybos nariai per 3 metų kadenciją atliko ne tik TPA veiklos administravimą pagerinusių darbų (atnaujinti TPA įstatai, tinklalapis, palengvinta narystės procedūra ir kt.), bet suorganizavo daugiau nei tris dešimtis mokymų, aktyviai kalbėjo apie teisėjų padėjėjų darbą, problemas, prisidėjo prie teisinio švietimo iniciatyvų, stiprino teisėjų padėjėjų bendruomeniškumą, organizuodami bendras veiklas, konkursus, dalyvaudami tyrimuose, susijusiuose su teismų veikla ir teisminiais procesais.
Primename, kad 20192022 metais TPA valdybą sudarė: pirmininkė Simona Bareikytė (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), pavaduotoja Gabrielė Monstvilaitė (Lietuvos apeliacinis teismas), narė Jomilė Juškaitė-Vizbarienė (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai), narys Gintautas Kasperavičius (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai), narė Miglė Kiršienė (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, valdybos narė iki 2022 metų liepos 15 d.), narė Simona Norušaitienė (Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai), narys Ignas Stankevičius (Klaipėdos apygardos teismas).
TPA valdybos nariai Visuotinio narių susirinkimo metu renkami teritoriniu bei universaliu principais: po vieną atstovą iš kiekvienos apygardos ir du atstovai iš bet kurios veiklos teritorijos. Naujai kadencijai išrinkta TPA valdyba: Indrė Cvilikaitė (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai), narys Karolis Juškevičius (Lietuvos apeliacinis teismas), Jolita Knystautaitė (Vilniaus apygardos teismas), Simona Norušaitienė (Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai), Saulius Tamoševičius (Vilniaus miesto apylinkės teismas), Deimantė Traškevičiūtė (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai), Artūras Skaparas (Panevėžio apygardos teismas). TPA pirmininke tapo Indrė Cvilikaitė.
Revizijos komisijos narėmis išrinktos Aušra Monkienė (Šiaulių apygardos teismas), Nijolė Paškonienė (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai), Ernesta Rakūnaitė-Jonaitė (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai).
TPA vienija visos Lietuvos teisėjų padėjėjus. Šiuo metu TPA priklauso 163 teisėjų padėjėjai iš įvairių Lietuvos teismų. Pagrindiniai TPA tikslai profesinio ir asmeninio tobulėjimo skatinimas, teisinio švietimo iniciatyvų vykdymas, profesinės padėjėjų bendruomenės telkimas. 2025 metais TPA švęs savo veiklos 20-metį.
Daugiau apie TPA veiklą galima rasti tinklapyje: Teisėjų padėjėjų asociacijos tinklapis (teisejupadejejai.lt) ir Facebook paskyroje: Teisėjų padėjėjų asociacija (facebook.com).
Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės Gmail paštu, prašome patikrinti katalogą Šlamštas (Spam) ir paspausti Pranešti, kad tai ne šlamštas taip įtraukiant Infolex į patikimų siuntėjų sąrašą.
Sėkmingai užsiprenumeravote, jums išsiųstas laiškas su prenumeratos patvirtinimu. Atsisakyti prenumeratos galite paspaudę nuorodą el.pašto žinutėje.
Klaida
Atsiprašome, bet įvyko klaida saugojimo metu. Šis pašto adresas yra neteisingas!
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį ir svetainės funkcionalumą, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Prašome pasirinkti, kokius slapukus sutinkate priimti. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.