Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė paliko galioti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo, kuris buvo pradėtas š. m. gegužės mėn. sostinėje nukirtus Ceikinių ąžuolą. Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės mero skundą ir patikrinus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarime atmesti skundą nurodoma, jog prokuroras teisingai konstatavo, kad nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą,nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos ir padarė neteisėtą veiksmą, tačiau nesant kito objektyviojo požymio - didelės žalos, padarytos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, dėl kurio realizavimo asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė pagrįstą išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika, dėl kurios buvo atliekamas šis ikiteisminis tyrimas.

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d.) buvo priimtas š. m. rugpjūčio 16 d. konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad statybos projektą Vilniaus centre vysčiusi nekilnojamo turto bendrovė šį ąžuolą nukirto nesilaikydama įstatymais nustatytos tvarkos ir be Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo jį kirsti.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi savo patvirtina metodika, paskaičiavo, jog aplinkai buvo padaryta 141 tūkst. eurų žala, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija, remdamasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika, nurodė, jog neteisėtai nukirtus ąžuolą aplinkai buvo padaryta 2889 eurų žala.

Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras vadovavosi Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos apskaičiuota aplinkai padaryta žala (2 889 eurai), nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. priimta nutartimi išaiškino, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija.

Atsižvelgdamas į Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose prokuroras konstatavo, jog tokio dydžio turtinė žala nėra Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje dispozicijos numatyta didelė žala, kuri yra būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atliktus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus. Nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių (didelės žalos), ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas.

Vilniaus miesto savivaldybės mero skundo nagrinėjimo metu konstatuota, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo vertinamas ir moralinis neteisėto veiksmo aspektas. Sutiktina su prokuroro padaryta išvada, jog nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir toks neteisėtas veiksmas moraliniu aspektu vertinamas itin neigiamai bei nepateisinamai, nes turėjo neigiamos įtakos tam tikrai visuomenės daliai, tačiau šis aspektas negali būti lemiamas ir vienintelis, apsprendžiantis didelės žalos požymį.

Aukštesnioji prokurorė pažymėjo, jog prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, priėmė sprendimą, užtikrinantį, kad neteisėti veiksmai būtų įvertinti administracine tvarka. Paminėtina ir tai, kad dėl šio įvykio yra inicijuotas ir civilinis procesas.