Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 28 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos padarymą paskyrė bausmę – šešių mėnesių laisvės apribojimą, taip pat bausmės paskirtį padedančią įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas panaikino paskirtą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, argumentuodamas tuo, kad asmeniui neinkriminuotas joks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nėra duomenų, kad jis šiurkščiai pažeidė šias taisykles, o nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nesusijęs su draudimu vairuoti kelių transporto priemones.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nukentėjusiojo atstovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir padidinti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės trukmę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų laisvės apribojimo bei baudžiamojo poveikio priemonės trukmę – iki trejų metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tiek bausmę, tiek baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam paskyrė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, yra laisvas pasirinkti ne tik sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, bet gali parinkti ir suderintą su bausme baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padės įgyvendinti bausmės tikslus, vienas kurių yra taip paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, tinkamai ir išsamiai motyvavo savo sprendimą, atsižvelgdamas tiek į veiką, tiek į ją padariusį asmenį apibūdinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami draudimo vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, o vienintelė privaloma draudimo naudotis tokia specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo sąlyga yra kai asmuo, naudodamasis ta specialiąja teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, skirdami teisės vairuoti kelių transporto priemones draudimą, teismai turi nustatyti, kad: asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos rūšis neturi teisinės reikšmės); ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę kartu su bausme, turi būti padedama įgyvendinti bausmės paskirtis. Byloje nagrinėjamu atveju asmuo nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būtent naudodamasis teise vairuoti – vairuodamas automobilį BMW jį panaudojo kaip priemonę padaryti nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, panaudojimas, nesant inkriminuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nepanaikina uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo galimybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo atstovo kasacinį skundą, pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikindamas šio teismo sprendimą dėl draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Bylos Nr. 2K-26-1073/2024.