Šią savaitę prokuratūros teismui pateiktuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš dviejų Kretingos bei Zarasų rajonų savivaldybių tarybų narių priteisti nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę viešojo intereso gynimo skyrių (VIGS) prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus grąžintų daugiau nei 17 tūkst. eurų.

Pernai žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybos narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros VIGS vyriausioji prokurorė su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus, prašydama Kretingos rajono savivaldybės naudai iš buvusio šios savivaldybės tarybos nario Stasio Kaniavos priteisti daugiau nei 7 tūkst. eurų. Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, ši suma S. Kaniavai buvo nepagrįstai išmokėta kaip kompensacija už degalus.

Tyrimo metu aiškinantis šių išlaidų pagrįstumą, buvo nustatyta, kad per 2019–2023 m. kadencijos laikotarpį S. Kaniava savivaldybei teiktais dokumentais prašė kompensuoti 11 936 eurus, kurie, anot tarybos nario, buvo panaudoti kurui. Atlikus tyrimą ir patikrinus politiko automobilio ridą, buvo nustatyta, kad praėjusios kadencijos laikotarpiu jis nuvažiavo mažesnį atstumą (86 721 km), nei grindė (95 855 km) savivaldybei teiktais dokumentais. Nustatyta, kad dalis S. Kaniavos pateiktų kvitų buvo pripažinti kaip pagrindžiantys patirtas kuro išlaidas pagal automobilio ridą, tačiau ši suma dalinama į dvi dalis, nes tarybos narys transporto priemonę naudojo ne tik tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir asmeniniais tikslais. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jam turėtų būti kompensuotos visos pateiktos automobilio rida pagrįstos išlaidos degalams.

Be to, nustatyta, kad buvęs tarybos narys karantino metu, kai bendravimas ir kelionės buvo apribotos, teikė savivaldybei dokumentus, prašydamas kompensuoti daugiau nei 2 tūkst. eurų už patirtas kuro išlaidas.

Uostamiesčio prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, S. Kaniava taip pat iš savivaldybės gavo 455 eurus, kurie jam buvo išmokėti nesilaikant nustatytos tvarkos dėl atsiskaitymo už išlaidas ir išmokų mokėjimo.

Įvertinus tyrimo metu gautų duomenų visumą, į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą S. Kaniava turi grąžinti 7 006 eurus.

Panevėžio apygardos prokuratūros VIGS vyriausioji prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus, prašydama iš praėjusios kadencijos Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario Algimanto Cibulskio priteisti 10 660 eurų minėtos savivaldybės naudai.

2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu tarybos nariui A. Cibulskiui iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėti 12 102 eurai su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti. Didžioji dalis šios sumos politikui buvo kompensuota už išlaidas kurui – pagal pateiktus dokumentus jis per 4 kadencijos metus neva įsigijo 7 776 litrus dyzelino ir 1 560 litrų benzino.

Tyrimą atlikusi Panevėžio apygardos prokuratūros VIGS vyriausioji prokurorė nustatė, kad dauguma išlaidų degalams A. Cibulskiui kompensuota nepagrįstai, išmokoms pagrįsti pateikti kuro kvitai nepatvirtina, kad degalų įsigijimo išlaidos susijusios su tarybos nario veikla.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad politikas savivaldybei pateikė degalų, už kuriuos buvo atsiskaityta 42-iem mokėjimo kortelėmis, čekius. Pagal pateiktus dokumentus, A. Cibulskis ne kartą degalus pirko tą pačią dieną kelis kartus, kuro buvo perkama daugiau, nei jo telpa į jam priklausančių automobilių bakus.

Nors 2020-2021 karantino metu 12-ka Zarasų rajono savivaldybės tarybos ir komiteto posėdžių vyko nuotoliniu būdu, A. Cibulskis pateikė degalų įsigijimo čekių 2 937 eurų sumai. Remiantis politiko automobilių kuro sąnaudomis, apskaičiuota, kad jais zarasiškis per kiekvieną kadencijos mėnesį būtų nuvažiavęs po 1 760 kilometrų., t. y. po 58 km per dieną.

Atlikus tyrimą konstatuota, kad A. Cibulskis negalėjo tiek kuro sunaudoti tarybos nario veiklai vykdyti, jo pateikta kompensavimui suma laikytina neprotinga, nesąžininga, ją gaudamas politikas nepagrįstai praturtėjo. Todėl, atėmus galimai tarybos nario funkcijų atlikimui sunaudotą degalų kiekį, prokuratūros ieškinyje teismo prašoma iš A. Cibulskio priteisti daugiau nei 10,5 tūkst. eurų.

Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 62 civilinį ieškinį bendrai 756 834 eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu šalies savivaldybėms tarybos nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę 860 185 eurų į savivaldybių biudžetus.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Vilniaus, Ukmergės, Alytaus, Jonavos, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Tauragės, Šilutės, Kretingos, Mažeikių, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Ignalinos, Pasvalio, Zarasų rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.