Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi A. M. taikoma kardomoji priemonė namų areštas pakeista į kardomąją priemonę suėmimą ir paskelbta A. M. paieška. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kaltinamasis A. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašė panaikinti minėta nutartimi jam skirtą kardomąją priemonę suėmimą ir paskelbtą jo paiešką.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus bei kaltinamojo A. M. skundo argumentus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ta apimtimi, kuria nuspręsta pakeisti kardomąją priemonę namų areštą į kardomąją priemonę suėmimą yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK), nei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vis tik teisėjų kolegija konstatavo, kad nutarties dalis dėl paieškos paskelbimo kaltinamajam yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, kodėl kitos kardomosios priemonės nelaikytinos pakankamomis užtikrinti kaltinamojo A. M. dalyvavimą procese ir netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Juo labiau, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jau buvo išnaudota galimybė atvesdinti kaltinamąjį, taip pat jam jau buvo taikoma ne viena švelnesnė kardomoji priemonė. Teisėjų kolegija sutiko su išvada, kad švelnesnė kardomoji priemonė ar netgi jų kompleksas neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad paskiriant kaltinamajam A. M. griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą jo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo pagrindams, o toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra proporcingas ir pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.
Kita vertus, teisėjų kolegija sutiko su kaltinamojo A. M. gynėju, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai paskelbta kaltinamojo paieška. BPK 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška tuomet, kai įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo A. M. gyvenamoji vieta, taip pat kitos laikinos jo buvimo vietos yra žinomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnai A. M. suranda ir su juo bendrauja, nepaisant to, kad A. M. atvesdinti į teismo posėdį jiems nepavyksta. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pagrindo skelbti kaltinamojo A. M. paiešką nebuvo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis naikinama.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas tik švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne kardomąja priemone klausimas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi suėmimo terminas nebuvo nustatytas. Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo pagrįstumo ir jos termino nustatymo klausimas buvo išspręstas vėlesne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi, todėl pateikto skundo teiginiai, susiję su kaltinamojo atvykimu į 2024 m. spalio 24 d. teisiamąjį posėdį, asmens duomenų ir kontaktų nurodymu ir pan., tai yra su aplinkybėmis, atsiradusiomis po skundžiamos nutarties priėmimo, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija nutarė kaltinamojo A. M. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties dalį dėl kaltinamojo A. M. paieškos paskelbimo, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
