Ar žinojote, kad, net ir nagrinėjant teisme civilinę bylą, galite bandyti nesutarimus ar ginčus išspręsti taikiai, pasitelkdami pagalbininkus mediatorius. Tam reikia tik vidinio šalių nusiteikimo ieškoti taikaus sprendimo ir, žinoma, supratimo, kad taika galima tik abipusių nuolaidų būdu, sako viena pirmųjų mediatorių Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Aldona Tilindienė. Su teisėja šiandien kalbamės apie tai, kas yra teisminė mediacija, kaip ji vyksta civilinėse bylose ir kodėl ją verta rinktis.
Kas yra teisminė mediacija ir kodėl ją verta rinktis?
Teisminė mediacija yra ginčų sureguliavimo procedūra, kuri vykdoma teisme nagrinėjamoje civilinėje ar administracinėje byloje ir kuria siekiama padėti bylos šalims teisminio proceso metu ginčą išspręsti taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems asmenims mediatoriams. Būtent šis nešališkas tarpininkas padeda sušvelninti besiginčijančių šalių priešiškumą, nuo pykčio ir nesusikalbėjimo pereiti prie diskusijų, derybų ir galiausiai pačioms šalims priimti tinkamą sprendimą be teismo įsikišimo.
Ne veltui sakoma, kad tikroji pergalė yra tada, kai niekas nesijaučia pralaimėjęs. Labai retai ginčuose neteisi yra tik viena šalis, visada atsiranda įvairių niuansų, kuriuos žino abi ginčo šalys, tačiau neturi surinkusios ar nebegali surinkti įrodymų. Todėl, esant sąžiningam elgesiui ir gerai valiai, atsiranda didelė galimybė suderinti interesus taip, kad abi šalys liktų patenkintos.
Labai svarbu ir tai, kad ginčo šalys, sudariusios taikos sutartį, kur kas dažniau išsaugo normalius santykius ateityje, o tai ypač aktualu šeimos, darbo, kaimynystės ginčuose. Be to, mediacija yra greitesnis, pigesnis bei labiau tenkinantis visas ginčo šalis konfliktų sprendimo būdas nei bylos nagrinėjimas teisme.
Kaip teisminė mediacija vyksta civilinėse bylose?
Bet kuriame teisme civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas gali pasiūlyti šalims jų ginčą išspręsti taikiai arba pačios šalys tokį pageidavimą gali išsakyti bylą nagrinėjančiam teisėjui. Taigi, teisminė mediacija negali vykti be šalių noro. Šalims išreiškus norą taikiai rasti sprendimą (parašius sutikimą), parenkamas mediatorius, gaunamas jo sutikimas vesti mediaciją ir priimama teismo nutartis perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Tuomet su ginčo šalimis ir mediatoriumi suderinamas susitikimo laikas ir vieta. Šalims pageidaujant šie susitikimai gali vykti naudojant technologijų priemones.
Pats mediacijos procesas vyksta tam tikrais etapais. Parengiamojo etapo metu susipažįstama, mediatorius pasako įžanginę kalbą, aptariamos proceso taisyklės. Vėliau pereinama į ginčo sprendimo etapą, kai išsiaiškinama problemos esmė, kiekviena šalis išsako savo požiūrį į konflikto esmę, atsakoma į mediatoriaus ir kitos šalies klausimus, nustatomi spręstini klausimai, kartu ieškoma galimų problemos sprendimų, vyksta diskusijos, taip pat galimi mediatoriaus susitikimai su kiekviena šalimi atskirai. Šis etapas baigiamas galutinio susitarimo parengimu, o jei pavyksta ir jo pasirašymu. Baigiamojo etapo metu mediatorius pasako baigiamąją kalbą, įvertina procesą, padėkoja šalims už bendradarbiavimą ir paskatina naudotis mediacija ateityje.
Ar galima pasirinkti mediatorių ar jį keisti?
Šalys gali rinktis mediatorių iš kandidatų, įtrauktų į Mediatorių sąrašą: civilinę bylą nagrinėjantį ar kitą teisėją, teisėjo padėjėją arba kitą reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį. Šiame sąraše pateikiama ir informacija, padedanti šalims pasirinkti norimą kandidatūrą, sritis, kurioje asmuo nori medijuoti, veiklos teritorija, kalbos.
Šalims nesutarus dėl tinkamiausios mediatoriaus kandidatūros, bylą nagrinėjantis teisėjas gali parinkti mediatorių teisėją, o jei norima, kad šalims ginčą padėtų spręsti ne teisėjas, mediatorių parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Mediacijos proceso metu šalys gali nušalinti mediatorių arba mediatorius gali nusišalinti pats. Tokiais atvejais galima pasirinkti kitą mediatorių, pakartojant visą mediatoriaus skyrimo procedūrą.
Ar teisminė mediacija civilinėse bylose visada baigiama teigiamu rezultatu?
Pastarųjų trejų metų statistiniai duomenys rodo, kad visgi daugiau nei 40 proc. atvejų teisminė mediacija baigiama randant šalims tinkamą sprendimą ir pasirašant taikos sutartį.
Nepavykus taikiai susitarti, civilinė byla toliau nagrinėjama teisme. Jei byloje medijavo bylą nagrinėjęs teisėjas, jis toliau bylos nagrinėti nebegalės byla, kurioje nepavyko sudaryti taikos sutarties, bus perduota nagrinėti kitam teisėjui.
Tačiau ir tokia mediacijos proceso baigtis, kai šalims nepavyksta rasti abipusiškai palankaus sprendimo ir nesudaroma taikos sutartis, turi savo pranašumų. Mediacijos metu išgryninami ginčytini klausimai, nesutarimų priežastys ir padariniai, o tai padeda šalims suprasti ir objektyviau vertinti savo galimybes toliau nagrinėjant bylą. Be to, kartais ir grįžus prie civilinės bylos nagrinėjimo šalys pakartotinai prašo perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir sudaro taikos sutartį.
