Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikloje antrą kartą atnaujintas Praktinis vadovas. Kokia jo reikšmė ir nauda teismų bendruomenei ir visuomenei?

Atsakysiu paprastai, turbūt pats šio dokumento pavadinimas „Praktinis vadovas“ pasufleruoja, jog tai yra reikšmingiausių teisėjų etikos ir drausmės bylas nagrinėjančių institucijų, o būtent Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendimų santrauka. Pagrindinė tokio vadovo funkcija – padėti teisėjams, kitiems teismų bendruomenės nariams ir apskritai teisėjų etika besidominčiam bet kuriam visuomenės nariui susipažinti su naujausia bylų praktika teisėjų drausmės ir etikos srityje. Kaip ir ankstesnis vadovas, šis taip pat sudarytas vadovaujantis sistema, kad prie kiekvieno mūsų etikos kodekse įtvirtinto principo (o jų Teisėjų etikos kodekse turime 12), būtų galima surasti su šio principo taikymu susijusią praktiką (Komisijos sprendimus ir konsultacijas, Teisėjų garbės teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus).

Gal galėtumėte pateikti esminius šio Praktinio vadovo aspektus? Į ką siūlytumėte visiems teisėjams atkreipti dėmesį?

Atlikus pastarųjų ketverių metų teisėjų etikos praktikos apžvalgą, išsigrynino aktualiausios temos ir klausimai. Galima būtų juos sugrupuoti į kelias pagrindines grupes:

• leistinas teisėjų elgesys socialiniuose tinkluose;
• teisėjams leistinos kitos (be teisingumo vykdymo) veiklos klausimai;
• nušalinimų ir nusišalinimų klausimai;
• teisėjų etiško ir tinkamo elgesio teismo posėdžio metu klausimai;
• grubių, sisteminių procesinių pažeidimų konstatavimas teisėjų veikloje, pareigingumo trūkumas.

Kalbėdama apie teisėjų galimo elgesio socialiniuose tinkluose modelį norėčiau pažymėti bylą, kurioje Teisėjų etikos ir drausmės komisijos buvo prašoma įvertinti, ar yra pagrindas pripažinti, kad teisėja bendraudama socialiniame tinkle „Facebook“ ir viešai reikšdama savo nuomonę pažeidė Teisėjų etikos kodekso taisykles. Sprendime iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad viešai reikšdamas savo nuomonę teisėjas visada turi jausti atsakomybę, apgalvoti savo sakomų žodžių reikšmę ir dėl ištartų žodžių galinčias kilti pasekmes. Šiuo atveju teisėja, viešai reikšdama savo nuomonę, komentuodama ir vertindama įvykius, rašė nesantūriai, nemandagiai, nekorektiškai, netaktiškai, nepagarbiai ir net užgauliai. Pateiktame tekste būtent teisėjai buvo apibūdinami žeminančiais orumą epitetais. Teisėjų etikos ir drausmės komisija vertino, kad tokie viešai išsakyti teiginiai skatina nepasitikėjimą teismų sistema bei ją sudarančiais teismais. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad toleruodama nepagarbius komentarus, kuriais apibūdinami teisėjai, teisėja taip pat pažeidė Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principų reikalavimus. Teisėjų garbės teismo sprendimu teisėjai buvo pareikšta pastaba. Savo sprendime Teisėjų garbės teismas išaiškino, kad apibendrinantys vertinimai buvo išsakyti pačios teisėjos, kuriai, kaip valstybės valdžios pareigūnei, taikytini papildomi saviraiškos laisvės apribojimai, ji yra saistoma lojalumo valstybei pareigos ir turi įvertinti, kokį poveikį jos pasisakymai gali daryti bendram visuomenės įspūdžiui apie teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą. Apskundus Teisėjų garbės teismo sprendimą, svarbius išaiškinimus šioje byloje, t. y. byloje dėl teisėjų dalyvavimo ir elgesio socialiniuose tinkluose modelio, pateikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija. Pareiškėja (teisėja) skunde nurodė, kad skundžiamo Teisėjų garbės teismo sprendimo dalis dėl drausminės nuobaudos jai paskyrimo naikintina ir drausmės byla nutrauktina vien tuo pagrindu, kad drausminiai pažeidimai konstatuoti ir drausminė nuobauda paskirta negaliojančio Teisėjų etikos kodekso pagrindu, nes šis kodeksas nėra paskelbtas, kaip to reikalauja įstatymai. Pasisakydama dėl šio pareiškėjos argumento, LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad etiškas teisėjų elgesys, teisėjų etikos reikalavimų laikymasis yra vienas esminių teisėjų veiklos elementų. Išskirtinis teisėjo profesijos vaidmuo valstybės ir visuomenės gyvenime lemia, kad teisėjams taikomi ne bet kokie, o aukšti teisėjo elgesio standartai. Asmuo, tapdamas teisėju, savanoriškai prisiima jam šiuo statusu nulemtus reikalavimus, taigi ir etikos reikalavimus, kurių jis privalo laikytis tiek vykdydamas tiesiogines su teisingumu susijusias funkcijas, tiek ir visose kitose srityse. Teisėjų etikos reikalavimai, detalizuoti Teisėjų etikos kodekse, yra patvirtinti Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimu. Šis kodeksas yra savireguliacinis instrumentas, priimtas remiantis principu „teisėjai – teisėjams“. Teisėjų etikos vertybės ir principai yra suformuluoti ir priimti savarankiškai pačios teisėjų bendruomenės, suprantant savo vaidmenį ir atsakomybę visuomenei. Šios teisėjų etikos vertybės ir principai yra ir turi būti žinomi visiems teisėjams.

Kaip Jūs vertinate teisėjo teisę kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją suteikti konsultaciją tam tikrais teisėjo profesijos etikos klausimais? Kokius prašymus nagrinėja Teisėjų etikos ir drausmės komisija? Kokias konsultacijas paskutiniu metu suteikė?

Praktikos vadovas labai gausiai papildytas pateiktomis konsultacijomis teisėjams. Tai tikrai labai svarbi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos sritis. Galima konstatuoti, kad paskutiniu metu dažniausiai ir buvo klausiama dėl teisėjams leistinos, nesusijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, t. y. teisingumo vykdymu, veiklos ribų. Kitaip tariant, kuo galima užsiimti, o kuo – ne. Sakyčiau, labai reikšminga ir svarbi (atsižvelgiant ir į padėtį dėl karo Ukrainoje) buvo konsultacija, ar gali teisėjas būti Lietuvos šaulių sąjungos nariu. Šioje konsultacijoje Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad Konstitucijos 113 ir 114 straipsniuose nustatyta, jog teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Teisėjas taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

Ar nesikirs su teisėjo statusu, pareigomis jo dalyvavimas tokioje organizacijoje? Prisipažinsiu, diskutavome šiuo klausimu nemažai ir visgi buvo prieita prie išvados, kad teisėjo dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungoje laisvu nuo tiesioginių teisėjo pareigų vykdymo metu iš esmės teisėjo etikos reikalavimams neprieštarauja. Tačiau Teisėjų etikos ir drausmės komisija atkreipė dėmesį į reikšmingus tokios veiklos, t. y. galimo teisėjo dalyvavimo Lietuvos šaulių sąjungoje, suderinamumo su teisėjo statusu aspektus: vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais, teisėjas privalo laikytis duotos teisėjo priesaikos, elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija, vadovaudamasis teisingumo ir nešališkumo principais, teisėjas privalo nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais (ši nuostata privalomai taikoma ir teisėjo savanoriškai veiklai). Šios konsultacijos kontekste buvo dar kartą pabrėžtas nepriklausomumo principas, kuris įpareigoja teisėjus neprisiimti įsipareigojimų ar nesiimti veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti teisėjo pareigas ar apribos jo, kaip teisėjo, veiksmus, taip pat Bangaloro teisėjų elgesio teisingumo principas, kuris nustato, kad teisėjas gali dalyvauti kitoje veikloje, jeigu ši veikla nesumenkina teisėjo pareigų orumo arba kitais būdais netrukdo teisėjo pareigų vykdymui. Teisėjų etikos ir drausmės komisija taip pat pažymėjo, kad, dalyvaudamas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, teisėjas negali pažeisti Teismų įstatymo 48 straipsnyje nustatytų darbinės veiklos apribojimų, o būtent negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taigi negali užimti jokių renkamų ar skiriamų pareigų Lietuvos šaulių sąjungoje. Kad būtų išvengta galinčių kilti interesų konfliktų, teisėjams buvo rekomenduota nurodyti / išviešinti aplinkybę apie savo įstojimą į Šaulių sąjungą ar dalyvavimą sąjungos veikloje privačių interesų deklaracijoje, taip pat informuoti apie šią savo veiklą teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininką.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos taip pat buvo klausiama, ar dalyvavimas mokyklos tarybos veikloje kaip mokinių tėvų atstovui yra suderinamas su teisėjų etikos reikalavimais. Teisėjai buvo pateiktas atsakymas, jog dalyvavimas mokyklos tarybos veikloje kaip mokinių tėvų atstovui būtų teisėjo veikla, kuri pagal savo pobūdį iš esmės netrukdo tinkamai atlikti teisėjo pareigas ir neapriboja jo, kaip teisėjo, veiksmų. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teisėjas, įvertindamas tokios veiklos mokyklos taryboje pobūdį, funkcijas, apimtį ir kitus panašius veiksnius, turėtų spręsti, ar ši veikla netrukdo teisėjo tiesioginių pareigų vykdymui, ar dėl dalyvavimo tokioje veikloje nekils viešųjų ir privačių interesų konfliktas, ar dalyvavimas tokioje veikloje nedidins atvejų, kai teisėją reikės nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba sprendimo priėmimo, skaičių.  

Teisėjų etikos ir drausmės komisija suteikė konsultaciją ir dėl to, ar teisėjai ir teismo darbuotojai turi teisę jungtis į asociaciją ir dalyvauti asociacijos, kurios tikslas būtų – bendra pažintinė veikla, švietimas, labdaros iniciatyva, veikloje. Atsakydama Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas teisėjui nedraudžia be pagrindinės veiklos – teisingumo vykdymo – užsiimti ir kitokia veikla, taip pat ir jungtis į asociacijas ir dalyvauti jų veikloje. Teikdama konsultaciją dėl galimumo laisvu nuo tiesioginių teisėjo pareigų vykdymo metu dalyvauti tarptautinės „Rotary“ organizacijos („Rotary“ klubo) veikloje, Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad teisėjo galima veikla ne teisme yra siejama pirmiausia su teisinio pobūdžio veikla. Teismas vykdo teisingumą, todėl teisėjo papildoma veikla pirmiausia vertintina kaip tokia, kuri gali padėti teisėjui geriau vykdyti jo tiesiogines pareigas, kelti profesinę kvalifikaciją, prisidėti prie visuomenės pasitikėjimo teismų sistema saugojimo ir didinimo (pvz., vykdyti teisinį švietimą). Teisėjas gali užsiimti ir kitokia veikla, kuri nėra teisinio pobūdžio ir kurios nedraudžia teisės aktai, tačiau ši veikla neturėtų trukdyti teisėjo tiesioginių pareigų vykdymui. Labdaringų projektų įgyvendinimas, kuriuos vykdo tarptautinė „Rotary“ organizacija, būtų tokia veikla, kuri pagal savo pobūdį nesumenkina teisėjo pareigų orumo, tačiau teisėjas pats turėtų spręsti, ar šis užsiėmimas netrukdo jo pareigų vykdymui, ar dalyvavimas tokioje veikloje nedidina atvejų, kai teisėją reikia nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba sprendimo priėmimo.

Taip pat buvo teikta konsultacija, ar teisėjas turi teisę užsiimti moksline / kūrybine (pedagogine) veikla, ar tokia veikla neprieštarauja Teisėjų etikos kodeksui ir yra suderinama su teisėjo statusu. Teisėjas nurodė, kad gavo pasiūlymą atlygintinai vesti mokymus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnautojams. Šioje konsultacijoje Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad draudimas teisėjui dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse netaikomas jo pedagoginei, kūrybinei, inter alia mokslinei, veiklai mokymo ar mokslo įstaigose, pagal Konstituciją ji yra leidžiama (LR Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas). Buvo konstatuota, kad paskaitų / mokymų teisine tematika skaitymas / vedimas (baudžiamojo proceso srityje) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnautojams patenka į LR Konstitucijoje apibrėžtą leistiną teisėjams veiklos sritį. Tokia veikla, vykdoma pagal autorinę sutartį arba darbo sutarties pagrindu (teisėjas nurodo dirbantis mokslinį darbą Teisės institute), neprieštarauja Teismų įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui.

Gal galėtumėte pateikti skaičius, kiek Teisėjų etikos ir drausmės komisija gauna skundų? Dėl ko skundžiami teisėjai?

Tendencijos išlieka panašios kaip ir kiekvienais metais. Iš didelio skaičiaus gautų teikimų, o jų paprastai gaunama iki 300, priimama nagrinėti gana mažai. Per 2022 metus nagrinėti buvo priimti 5 teikimai (trimis sprendimais teisėjams iškeltos drausmės bylos, dviem atvejais drausmės bylą kelti atsisakyta). Rašantys teikimus, kurie nepriimami nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, pareiškėjai – tai dažniausiai suinteresuoti asmenys vienoje ar kitoje byloje. Dažniausiai tokiuose teikimuose surašyti argumentai yra apie nesutikimą su teisėjo priimtu vienokiu ar kitokiu procesiniu sprendimu byloje. Teisėjų etikos ir drausmės komisija išsamiai atsako į šiuos teikimus ir siūlo skųsti teismų sprendimus instancine tvarka, kaip tai įtvirtinta įstatymuose. Į teisėjo procesinę veiklą Teisėjų etikos ir drausmės komisija neturi teisės kištis.

Koks teisėjų elgesys ir situacijos, Jūsų nuomone, sukelia didžiausią apgailestavimą? 

Kad ir kaip būtų keista, bet teisėjų elgesys teismo posėdžio metu vis dar yra skausminga teismų bendruomenei tema. Nes visas pasitikėjimas teismais, kurį kiekvienas iš teisėjų kuriam ir dėl kurio stengiamės savo kasdieniniam darbe kiekvieną dieną, dažnu atveju sugriaunamas vienu netinkamo elgesio atveju, ypač tuomet, kai didelis rezonansas dėl to kyla žiniasklaidoje. Štai, pavyzdžiui, byla, kai teismo posėdis teisme vyko mišriu nuotoliniu būdu, naudojant Zoom platformą ir centralizuotą teismų įrangą. Teismo posėdžių salėje dalyvavo du teisėjai, pareiškėjas, jo atstovas advokatas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir viena kolegijos narė teisėja, posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu per Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą. Vykusio teismo posėdžio metu teismo salėje buvusiems proceso dalyviams monitoriuje buvo matomas tarp dviejų teisėjų vykęs susirašinėjimas žinutėmis Zoom platformoje (pokalbių (Chat) lange). Teisėja žinutę kitai kolegijos narei parašė asmeniškai, tačiau dėl techninių priežasčių šių dviejų teisėjų pokalbių konfidencialumas pokalbių lange nebuvo užtikrintas ir teismo salėje buvę proceso dalyviai posėdžio metu galėjo vizualiai stebėti teisėjų tarpusavio susirašinėjimą. Monitoriuje, esančiame teismo posėdžių salėje, buvo transliuojamos teisėjų nuomonės dėl reiškiamų prašymų, aptariama liudytojos laikysena. Monitoriuje taip pat buvo matoma frazė „per tokius skundikus negalima gražiai pasidaryti, teko atšaukti grožį“. Taigi, nustatyta, kad posėdžio metu buvo susirašinėjama pašaliniais klausimais. Šioje neformalaus teisėjų bendravimo teismo posėdžio metu byloje Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad pašalinių, su byla nesusijusių, klausimų sprendimas bylos teisminio nagrinėjimo metu bet kokiu atveju nesuderinamas su teisėjui keliamais etikos reikalavimais. Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad teisėjų tarpusavio susirašinėjimo Zoom platformoje (pokalbių lange) teismo posėdžio metu turinys, kuriame, kaip nustatyta, buvo vertinami proceso dalyviai, aptariami išimtinai asmeninio pobūdžio, neturintys ryšio su bylos nagrinėjimu, buitiniai reikalai, duoda pagrindą daryti išvadą, jog proceso dalyviai (šiuo atveju pareiškėjas ir jo atstovas) pagrįstai galėjo susidaryti nuomonę, kad teismas neskiria pakankamai dėmesio bylos nagrinėjimui, taip pat tokius veiksmus vertinti kaip nepagarbą proceso dalyviams. Teisėjų etikos ir drausmės komisija priėmė sprendimą atsisakyti iškelti drausmės bylą ir apsiribojo apsvarstymu, tačiau šis pavyzdys pateikiamas Praktiniame vadove, kaip galima būtų išvengti tokių apmaudžių situacijų.

Dar vienas netinkamo elgesio procese pavyzdys būtų atvejis, kuomet teisėja, nagrinėdama jautrią, iš šeimos santykių kilusią bylą dėl gana įtemptos atmosferos ir teismo salėje, ir už teismo salės ribų (kaip tik tuo metu prasidėjo karas Ukrainoje) nesusilaikė nuo pakelto balso, nereikalingų emocijų, bylos šalių moralizavimo, perteklinių neetiškų pastabų ir pan. Ši situacija turbūt taps klasika mūsų Komisijos praktikoje, kaip neigiamo (netoleruotino) teisėjo elgesio proceso metu pavyzdys. Iš garso įrašo buvo nustatyta, kad teisėja pakeltu balso tonu, nemandagiai ir tendencingai apibūdino nagrinėjamą civilinę bylą bei išsakė šalims savo nepagarbius pastebėjimus: „Jūsų tas ginčelis yra nulis prieš visą kitą, kas vyksta pasaulyje“, be to moralizavo ir replikavo frazėmis „Susirinkome į mūšį – Ukraina – Rusija, Rusija – Ukraina, o aš (teisėja) pabūsiu NATO“.

Aišku, kiekviena situacija yra unikali. Teisėjų etikos ir drausmės komisija visada vertina teisėjo požiūrį į padarytus pažeidimus ir pabrėžia, kad nereikėtų suprasti, jog Teisėjų etikos kodeksas yra skirtas tik prasižengusiems teisėjams bausti, priešingai, jo turinys suponuoja ir teisėjų sąmoningumo, etiško elgesio ugdymą. Štai ir mano minėtoje byloje Teisėjų etikos ir drausmės komisija darė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog teisėja pripažino pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi dėl netinkamo elgesio teismo posėdžio metu, užtikrino, kad jį keis, užtenka apsvarstymo, drausmės byla nebuvo iškelta. Ir tokių sprendimų, kai vien svarstymas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje teisėjui jau padaro poveikį, yra tikrai nemažai.

Noriu pabrėžti, kad visada stengiamės išsiaiškinti to netinkamo teisėjo elgesio priežastis. Dažnai, deja, matome, kad tokį elgesį lemia ne tik teisėjo asmenybės ypatumai, bet ir ypač didelis darbo krūvis teisme, psichologinės įtampos teismo viduje, organizaciniai teismo veiklos trūkumai.

Tačiau noriu pažymėti, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija netoleruoja grubių, sistemingų, akivaizdžių teisėjo darbo trūkumų ir neretai tokiais atvejais konstatuoja pareigingumo principo pažeidimą. Štai vienoje iš bylų, susijusių su pareigingumo stoka teisėjo darbe, Komisija nustatė, kad nagrinėdamas civilinės bylas teisėjas neužtikrino tinkamo savo darbo organizavimo – nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos ir terminų. Teisėjas nekontroliavo bylų nagrinėjimo eigos, savo veiksmais vilkino bylų nagrinėjimą ir tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą. Komisija šiuos teisėjo veiksmus vertino kaip akivaizdžius teisėjo darbo trūkumus. Teisėjo pateikti paaiškinimai dėl teismo posėdžio sekretorės aplaidaus darbo bei nesutarimų su padėjėju nepateisina teisėjo aplaidaus darbo ir nepaneigia drausminės atsakomybės pagrindų. Sprendime iškelti drausmės bylą teisėjui pažymėta, kad būtent bylą nagrinėjantis teisėjas atsakingas už jam paskirtų bylų išnagrinėjimą įstatyme numatytais terminais ir tvarka. Teisėjo darbo veiklos trūkumai buvo įvertinti kaip šiurkštūs ir akivaizdūs civilinio proceso įstatymo pažeidimai. Dėl tokių teisėjo veiksmų byloje dalyvaujantys asmenys turėjo imtis papildomų veiksmų, kadangi reikėjo apskųsti teisėjo procesinius sprendimus, eikvoti lėšas, darbo laiką ir kitus išteklius.  

Su Teisėjų etikos kodekso praktinis vadovas galite susipažinti čia:

Šaltinis>>