Teisėjų etikos ir drausmės komisija – teismų savivaldos institucija, atsakinga už drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimų nagrinėjimą. Komisija vertina teisėjų elgesį, siekdama užtikrinti, kad teismų sistema veiktų skaidriai ir atitiktų aukščiausius etikos bei profesinės atsakomybės standartus. Neseniai sudaryta naujos sudėties Teisėjų etikos ir drausmės komisija pradėjo savo darbą. Kokie pagrindiniai tikslai ir prioritetai keliami Komisijos veikloje? Ar numatomos tam tikros veiklos kryptys, kurias planuojama stiprinti? Apie tai kalbamės su Komisijos pirmininku, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju Mariumi Bajoru.

Sveikiname tapus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininku, kokie pirmieji įspūdžiai perėmus šias pareigas?

Pirmieji įspūdžiai puikūs – suburta stipri Komisija, joje yra baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas nagrinėjančių teisėjų, teisės mokslininkų, gerbiamų visuomenės atstovų. Perimame sukauptą reikšmingą patirtį iš ankstesnių kadencijų Komisijos veiklos, o naujos Komisijos sudėtyje net trys nariai tęs veiklą. Todėl neabejoju, kad bendromis jėgomis pavyks užtikrinti Komisijos veiklos tęstinumą, kartu įgyvendinti ir naujų idėjų.

Kokius pagrindinius tikslus ir prioritetus keliate Komisijos veikloje? Ar numatote tam tikras veiklos kryptis, kurias ketinate stiprinti?

Pagrindinis tikslas – teisėjų bendruomenėje toliau stiprinti etikos reikalavimų laikymosi svarbos suvokimą, kad būtų nustatoma kuo mažiau netinkamo teisėjų elgesio atvejų. Svarbu užtikrinti, kad aukštų etikos standartų laikymasis būtų savaime suprantama teismų aplinkos ir teisėjų darbo kultūros dalis. Todėl sieksime būti aktyvūs užtikrindami kuo didesnę teisėjų etikos principų sklaidą, tiesiogiai bendraudami su teisėjais, rengdami susitikimus teismuose, drąsiai diskutuodami probleminiais klausimais, organizuodami renginius. Turime idėjų, kad teisėjai galėtų paprasčiau kreiptis į Komisiją dėl konsultacijų. Komisija norėtų būti teisėjų patarėja, o ne baudėja. Kita kryptis – didinti visuomenės suvokimą apie Komisijos kompetenciją. Naujos sudėties Komisija jau gavo apie dešimt teikimų dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams, tačiau didžioji jų dalis yra pateikti bylose dalyvaujančių asmenų, teikimai susiję su teisėjų priimtais procesiniais sprendimais bylose, teismo posėdžių vedimo tvarka. Neretai pastebima, kad patys pareiškėjai proceso metu elgiasi nederamai, o kreipimasis į Komisiją – tai savotiška spaudimo teisėjams priemonė. Tokiais atvejais pareiškėjų teikimai nėra priimami nagrinėti. Atsakymuose į pareiškėjų teikimus Komisija nurodo teikimo nenagrinėjimo pagrindą. Komisija, pagal jai nustatytą kompetenciją, nenagrinėja bylų ir neturi teisės kištis į teismų (teisėjų) atliekamą teisingumo vykdymo veiklą. Visgi tokių teikimų gausa parodo, kad visuomenėje nėra pakankamai suprantama ne tik Komisijos veikla, bet apskritai teismų sistema, instancinė teismų sprendimų peržiūros procedūra. Su tuo susijęs ir Komisijos planuojamas darbas – Teisėjų elgesio kodekso praktinio vadovo atnaujinimas. Paskutinis šio dokumento atnaujinimas buvo atliktas 2022 m., todėl norėtųsi susisteminti reikšmingą pastarųjų metų Komisijos veiklos patirtį, padaryti ją lengviau prieinamą ne tik teisėjams, bet ir visai visuomenei. Taip pat turime minčių padaryti labiau prieinamus ir surandamus vienoje vietoje svarbiausius tarptautinius dokumentus teisėjų etikos klausimais.   

Ar jau įvyko pirmasis Komisijos posėdis? Kas buvo aptarta jo metu?

2025 m. sausio 31 d. įvyko kadenciją baigusios Komisijos ir naujos sudėties Komisijos narių susitikimas, kuriame padėkojome kadenciją baigusios Komisijos pirmininkei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Sigitai Jokimaitei ir Komisijos nariams už nuveiktus reikšmingus darbus. Kadenciją baigusi Komisija posėdžio metu pasidalino mintimis apie praktinius veiklos organizavimo aspektus, teisėjų elgesio vertinimo standartus, ateityje Komisijos laukiančius iššūkius. Susitikimas buvo naudingas ir tuo, kad naujos sudėties Komisijos nariai susipažino, aptarė siekiamus tikslus ir pagrindinius veiklos principus, artimiausius laukiančius darbus.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija priima sprendimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams. Kaip užtikrinate, kad sprendimai būtų objektyvūs ir proporcingi?

Naujos sudėties Komisija kol kas nėra priėmusi sprendimų dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams, tačiau neabejotina, kad savo veikloje Komisija vadovausis teismų ir teisėjų nepriklausomumo, objektyvumo, proporcingumo principais. Puikiai suvokiame, kad būtina nustatyti, ar teisėjo netinkamas elgesys yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kurį nulėmė susidėjusios nepalankios aplinkybės, ar teisėjas apgailestauja dėl savo poelgio ir yra pasiryžęs užtikrinti, kad daugiau tai nepasikartotų, ar priešingai, tai yra sistemingas ar grubus pažeidimas, dėl kurio būtina reaguoti drausminėmis priemonėmis. 

Kaip vertinate teisėjų bendruomenės požiūrį į etikos ir drausmės reikalavimus? Ar teisėjai patys jaučia didelę atsakomybę dėl savo elgesio, ar vis dar pasitaiko atvejų, kai etikos reikalavimai nėra vertinami pakankamai rimtai?

Manau, kad absoliuti dauguma teisėjų jaučia didelę atsakomybę dėl savo elgesio, nustatoma vis mažiau netinkamo teisėjų elgesio apraiškų. Be to, vis daugiau teisėjų kreipiasi į Komisiją konsultacijų etikos klausimais suteikimo, o tai reiškia, kad teisėjai nėra abejingi, kaip galėtų būti vertinamas jų elgesys ar veikla etikos požiūriu. Pastebime, kad tais atvejais, kai Komisija, gavusi teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo, paprašo teisėjo paaiškinimų, jau vien tai teisėjui padaro didelį prevencinį poveikį, nežiūrint į tai, kad toks teikimas galiausiai pasirodo nepagrįstas. Todėl neabejoju, kad etikos reikalavimai kolegų vertinami labai rimtai.

Kaip ketinate stiprinti teisėjų ir visuomenės pasitikėjimą Komisijos sprendimais?

Teisėjų pasitikėjimą Komisijos sprendimais turėtų užtikrinti tinkamo proceso reikalavimų laikymasis Komisijai svarstant drausmės bylos iškėlimo klausimus, svarstomo teisėjo išklausymas, kruopštus faktų patikrinimas, nuosekli praktika, išsamus sprendimų motyvavimas. Visuomenės pasitikėjimą Komisijos sprendimais turėtų užtikrinti viešumo principo taikymas, viešas sprendimų paskelbimas, motyvų paaiškinimas, principinga Komisijos pozicija sistemingų ar grubių pažeidimų atvejais.

Ar Lietuvos teisėjų drausminės atsakomybės standartai atitinka tarptautinę praktiką? Galbūt matote tam tikrų pavyzdžių užsienyje, iš kurių būtų galima pasimokyti?

Manyčiau, kad Lietuvos teisėjų drausminės atsakomybės standartai atitinka tarptautinę praktiką, nes sprendimus dėl teisėjų drausminės atsakomybės priima teisėjų savivaldos institucijos, kuriose didžiąją dalį narių sudaro teisėjai, – Komisija, Teisėjų garbės teismas, o teisėjų atleidimui reikalingas Teisėjų tarybos patarimas. 2024 m. gruodžio 6 d. buvo paskelbta Europos Tarybos Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonė dėl teisėjų drausminės atsakomybės, kurioje apibendrinta Europos valstybių patirtis šioje srityje, pateiktos rekomendacijos. Šiuo metu Komisijos nariai atidžiai nagrinėja šį svarbų dokumentą ir, esant poreikiui, pateiks siūlymus dėl teisinio reguliavimo pakeitimų.   

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Darija Ustilaitė
Nacionalinė teismų administracijos
Komunikacijos skyriaus
Komunikacijos specialistė
El. paštas [email protected] 
Tel. +37068585601  
www.teismai.lt   
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai