Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, teismas nuosprendžiu paskiria bausmę. Neretai tai būna bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, tačiau ne visada visa nuosprendžiu paskirta bausmė atliekama kalėjime, tenka girdėti terminą „paleistas lygtinai“. Kas yra lygtinis paleidimas, koks jo tikslas bei taikymo galimybės, vertė visuomenei paaiškinti paprašėme Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėją Audronę Šiupšinskaitę.

Teisėja, gal galėtumėte paaiškinti, kas yra lygtinis paleidimas ir koks yra jo tikslas?

Lygtinis paleidimas yra tarpinė grandis tarp nuteisto laisvės atėmimu už nusikalstamą veiką asmens bausmės atlikimo kalėjime ir tolesnio jo gyvenimo be elgesio kontrolės. Taip siekiama padėti nuteistiesiems pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų.

Lygtinio paleidimo tikslai susiję tiek su pačiu nuteistuoju, tiek su valstybės interesais. Suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys bausmės atlikimo vietoje, jų socialinė integracija, o tuo pačiu taupomi ir valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai: mažinamas kalinių skaičius, taip sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymų problemos.

Vienas iš tikslų yra ir neigiamos kalinimo įtakos mažinimas, nes dėl bausmių atlikimo vietų dabartinės infrastuktūros, nuteistųjų skaičiaus, bausmės atlikimo vietose vis dar egzistuojančių „nerašytų“ nuteistųjų bendravimo taisyklių, hierarchijos bausmės atlikimo vieta Lietuvos Respublikoje ne visada turi teigiamą poveikį (tą patvirtino Europos tarybos Kankinimų prevencijos komiteto išvada (2024). Lygtinis paleidimas palieka valstybei galimybę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia asmens atleidimo nuo bausmės. Tokiam asmeniui nustatomi draudimai ir pareigos, už kurių nevykdymą asmuo teismo nutartimi gali būti grąžintas į bausmės atlikimo vietą atlikti visą bausmės laiką, nesvarbu kuriuo lygtinio paleidimo metu (pradžioje ar besibaigiant) pažeidimai padaryti. O jeigu padaro naują nusikaltimą, neatlikta bausmės dalis pridedama prie naujos bausmės.

Kas gali kreiptis į teismą ir kokia lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos tvarka?

Lygtinio paleidimo pagrindus, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Būtina pažymėti, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik atlikus tam tikrą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo, paskirtos bausmės dydžio. Bausmių vykdymo kodekse numatyta trejopa lygtinio paleidimo tvarka:

• lygtinis paleidimas įforminamas bausmės atlikimo vietos administracijos įsakymu („automatinis paleidimas“),
• lygtinio paleidimo komisijos nutarimu,
• teismo nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo.

Lygtinis paleidimas bausmės atlikimo vietos administracijos įsakymu taikomas „automatiškai“ asmenims, atlikusiems tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tokiems asmenims taikoma padidinta elgesio kontrolė – intensyvi priežiūra. Tačiau pažymėtina, kad tokia tvarka negali būti paleidžiami asmenys, atliekantys bausmę už labai sunkius (pvz. nužudymas, disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir kt.) nusikaltimus ir už tam tikrus, kodekse išvardintus, sunkius nusikaltimus, asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jiems likusiai bausmės daliai taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.  

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu lygtinai gali būti paleisti asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Visais kitais atvejais lygtinį paleidimą taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinio paleidimo procese dalyvauja ir prokuroras, kuris turi teisę skųsti tiek lygtinio paleidimo komisijos nutarimus, tiek teismo nutartis.

Taigi, pagal šį reglamentavimą, pats nuteistasis tiesiogiai į teismą su prašymu taikyti jam lygtinį pakleidimą negali, išskyrus atvejus, kai jis realizuoja savo teisę skųsti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą.

Pažymėtina, kad svarbus vaidmuo sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo yra skirtas bausmės atlikimo vietos administracijai, kuri, betarpiškai bendraudama su nuteistaisiais viso bausmės atlikimo metu, juos pažįsta geriausiai, stebi jų elgesio pasikeitimus, pastangas siekiant šalinti nusikalstamą veiką lėmusius veiksnius ir kt. Administracija yra įpareigota pateikti lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodo informaciją apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu.

Mano nuomone, teigiamas žingsnis yra tai, kad šiuo metu dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo sprendžia viena bendra Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, kurią sudaro įvairių sričių teisėsaugos pareigūnai, visuomenės atstovai, mokslininkai ir kt., tokiu būdu vienodinama lygtinio paleidimo praktika, užtikrinamas skaidrumas šioje srityje.

Ar yra numatyti atvejai, kuomet lygtinis paleidimas negali būti taikomas?

Taip, Bausmių vykdymo kodeksas numato atvejus, kuriais lygtinis paleidimas iš viso negali būti taikomas, tarp jų ir nusikaltimai valstybei, žmoniškumui, karo nusikaltimai. Lygtinis paleidimas netaikomas asmenims atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Ar gali būti paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai asmuo esant ypatingoms sąlygoms, pavyzdžiui, dėl šeiminių aplinkybių, dėl sveikatos ar pan.?

Lygtinis paleidimas nesiejamas išimtinai su nuteistojo sveikatos būkle, šeiminėmis aplinkybėmis ar kokiomis nors kitomis su nuteistuoju susijusiomis aplinkybėmis. Nuteistojo šeiminės aplinkybes, šeiminių ryšių tvarumas gali būti vienas iš veiksnių sprendžiant dėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nes neabejotinai aišku, kad tvirti šeiminiai ryšiai, artimųjų palaikymas svarbūs nuteistojo socialinei integracijai po laiko, praleisto bausmės atlikimo vietoje. Kaip, neabejotinai, ir sveiktos būklė gali įtakoti nuteistojo elgesį lygtinio paleidimo metu ir po jo.

Pažymėtina, kad įstatymai numato galimybę atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, tačiau tai jau ne lygtinis paleidimas, o visiškas asmens atleidimas nuo bausmės.

Jūsų nuomone, ar nuteistojo lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos neprieštarauja nukentėjusiojo asmens lūkesčiams dėl teisingos bausmės? Ar lygtinis paleidimas turi įtakos nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui?

Visų pirma, kaip jau buvo minėta, įstatymas numato būtiną atlikti laisvės atėmimo vietoje bausmės dalį. Lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jam ir toliau taikomi suvaržymai. Be to, lygtinai paleistas nuteistasis, būdamas laisvėje, susiradęs darbą ir gaudamas pastovias pajamas, turi daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Svarbu, kad patys nuteistieji lygtinio paleidimo nevertintų kaip bausmės sumenkinimo ir visiškos laisvės, o priimtų tai kaip galimybę lengviau po buvimo kalėjime integruotis, įrodyti, kad jie gali gyventi visuomenėje laikantis įstatymų.

Kokią vertę visuomenei sukuria lygtinio paleidimo taikymas?

Neseniai teko dalyvauti mokymuose dėl lygtinio paleidimo paskirties ir taikymo sąlygų, kuriuos vedė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas, kur buvome supažindinti ir su pakartotinio nusikalstamumo statistika. Atlikti tyrimai rodo, kad pakartotinis nusikalstamumas po lygtinio paleidimo mažesnis negu po viso bausmės atlikimo. Jau vien tai rodo, kad ne tik nuteistajam, bet ir visuomenei lygtinis paleidimas naudingas.

Be to, kaip buvo pasakyta minėtuose mokymuose, lygtinis paleidimas nėra išimtinė nuteistojo teisė, taip realizuojama žmogaus teisė į viltį.