Šie metai teismų sistemai gausūs gražių sukakčių. Šiemet minime ne tik Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų įsteigimo 30-metį, bet ir švenčiame teisminės mediacijos 20 metų sukaktį, prisimindami pačią pradžią, kai 2005 m. gegužės 20 d. Teisėjų taryba patvirtino Bandomąjį teisminės mediacijos projektą ir pirmąsias Teisminės mediacijos taisykles. Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs, bet šiuo metu teisminę mediaciją matome kaip vieną iš populiariausių alternatyvų tradiciniam ginčų sprendimui civilinėse ir administracinėse bylose. Teisėjus, pasirengusius vykdyti teisminę mediaciją, šiandien jau rasime visų pakopų ir kompetencijų teismuose.

Savo mintimis ir įžvalgomis apie tai, kas žavi, motyvuoja ir skatina medijuoti, pasidalijo jau dešimtmetį teisminę mediaciją vykdanti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė.

Ką Jums reiškia teisminė mediacija?

Man teisminė mediacija – tai unikali galimybė padėti ir kaskart vis kitoks kelias siekti, kad konfliktinėje situacijoje atsidūrusios šalys pačios ieškotų priimtinos išeities ir jų ginčą pavyktų išspręsti taip, jog nė viena šalis nesijaustų pralaimėjusi.

Žinoma, tai ir puiki proga šviesti žmones, kurie linkę iškylančius konfliktus spręsti tik teisme, ir jiems parodyti, kad yra efektyvus būdas išvengti didelių laiko, lėšų ir emocinių išteklių reikalaujančio teismo proceso.

Medijuojant Jums tenka atsiduri pačiame konflikto įkarštyje. Tai yra be galo sudėtinga. Kas Jums suteikia stiprybės ir motyvacijos, kai jau svyra rankos?

Motyvuoja labai paprasti dalykai. Visų pirma žinojimas, kad teismo procese tarp konflikto šalių dažnai atkuriama tik teisinė taika, o teisminėje mediacijoje pavyksta pasiekti ir socialinę taiką, nes įvertinami kiekvienos šalies interesai, poreikiai, šalys suranda individualų ginčo sprendimą, nebūtinai pagal teisę.

Stipriausia mano motyvacija – tiesioginis grįžtamasis ryšys. Mediacijos proceso dalyviai įvertina šio neformalaus, konfidencialaus ginčų sprendimo būdo pranašumus, padėkoja už išklausymą, pastūmėjimą neužstrigti ties savo pozicija, apsvarstyti kelias galimas konflikto sprendimo alternatyvas. Grįžtamasis ryšys veikia ir tais atvejais, kai teisminėje mediacijoje šalims nepavyksta pasiekti taikaus susitarimo ir ginčą spręsti sugrįžtama į teismą. Teisminės mediacijos sesijose diskutuojama apie konflikto priežastis, išgryninami ginčytini klausimai, aptariami rūpimi dalykai – visa tai padeda kiekvienai šaliai geriau suprasti kitos šalies poziciją ir objektyviau įvertinti savąją, nagrinėjant bylą teisme.

Kokia pastarųjų metų mediacija Jums buvo įsimintiniausia?

Sakyčiau, kad tai atvejis, kai po mediacijos pabaigos praėjus ilgiau nei metams sulaukiau padėkos už pastangas padedant sudaryti taikų susitarimą dėl ginčo, kuriame buvo itin sunku suvaldyti stiprias žmogiškąsias emocijas ir sutikti su racionaliu kompromisu. Man tai buvo labai jautru, gražu ir miela.

O naujausias potyris – prieš savaitę elektroniniu paštu gautas laiškutis su padėka už mediaciją, kurios metu nepavyko pasiekti taikaus susitarimo. Šalims sugrįžus į teismo procesą byla buvo užbaigta taikos sutartimi, kurią sudaryti paskatino mediacijos proceso metu išdiskutuotos aplinkybės ir po pusmečio atėjęs suvokimas, kad geriausia išeitis – kompromisas.

Kokį patarimą duotumėte tiems, kurie nori išspręsti ginčą taikiai?

Mano, kaip teismo mediatorės, patirtis patvirtina, kad esminė kliūtis, trukdanti spręsti ginčą taikiai, yra žmogiškosios emocijos – pyktis, noras pamokyti, nubausti kitą šalį. Šias emocijas yra pavykę suvaldyti pasidalijant išmintingu pastebėjimu, kad pyktis yra nuodai, kuriuos išgeriame patys, o laukiame, kol nusinuodys tas, ant kurio pykstame.