Pokalbį galite klausyti ir „Verslo žinių“ podkastuose čia.

Nors sankcijos šiuo metu dažnai minimos antraštėse, kiek tai aktualu verslui? Jei esu įmonės, kuri santykių su JAV ar Baltarusijos įmonėmis neturi, vadovas, kodėl man turėtų rūpėti sankcijos?

Nors, pavyzdžiui, JAV sankcijos Lietuvos įmonėms teisiškai neprivalomos, tačiau jų pažeidimo pasekmės tam tikrais atvejais gali būti katastrofiškos. Jei ignoruojate JAV sankcijas visiškai, iš esmės, kartais galite rizikuoti netgi visu savo verslu. JAV savo veiksmais labai aiškiai parodo, ką apie tai mano: jeigu draugaujate su jos priešu, pats tampate jos priešu. Įmonė, pavyzdžiui, sudaro sandorius su kitomis įmonėmis, kurios yra sankcionuotos JAV, ir gali būti taip, kad be išankstinio perspėjimo vieną dieną ji pati bus įtraukta į JAV sankcijų sąrašą.

Suprantama, kad neapibrėžtumo nemažai ir visi gali jaustis sankcijų poveikio taikiklyje. Bet gal yra kam tai svarbiau nei kitiems? Kurie sektoriai pažeidžiamiausi?

Sankcijos yra politinis įrankis, kurį JAV taiko labai strategiškai.  JAV institucijų, kurios taiko sankcijas, tikslas tikrai nėra pagauti kiekvieną pažeidėją,  tačiau stebima, kokie nedemokratinio režimo ūkio sektoriai yra patys svarbiausi, patys stambiausi. Tai jeigu mes kalbame apie Baltarusiją, patys tikslingiausi sektoriai būtų gynyba, statyba, trąšų sektorius. Kitaip tariant, tos ūkio šakos, iš kurių pelnosi režimas.

Ir kaip į sankcijas reaguoja verslas? Ar įprasta Lietuvoje valdyti sankcijų riziką?

Pastebėjimas iš mano praktikos, kad finansų įstaigos - tiek bankai, tiek mažesnės įmonės, su kuriomis man pačiai tenka daug dirbti, aiškinti, jau supranta, kad sankcijų atitiktis yra būtina tvaraus verslo sąlyga. Tačiau kitos įmonės galbūt dar ne visada supranta. Tačiau manau, kad paskutiniųjų metų spaudoje nuskambėję atvejai parodė, kad JAV sankcijos iš tikrųjų yra svarbios ir gali turėti didelių pasekmių.

Geresnei orientacijai - kiek verslui „kainuoja“ sankcijos? Gal geriau ramiai gyventi nežinomybėje,  nei įdarbinti papildomus darbuotojus, pirkti programas, samdyti konsultantus?  O gal geriau duoti buhalteriui „viską sutvarkyti“ ir bus ramu?

Pasaulinė patirtis rodo, kad rizika gali būti ir netiesioginė. Pavyzdžiui, įmonė vieną dieną nebegali gauti mokėjimo už suteiktas paslaugas dėl to, kad lėšos įšaldytos banke. O kodėl  - dėl to, kad įmonės partneris buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą be išankstinio pranešimo.

Kaip manote, ko verslui reikia, kad būtų ramu? Kokie sprendimai jau yra pasiteisinę?

Nei viena institucija, nustatanti sankcijas ar priežiūros institucija nesitiki,  kad įmonė ar finansų įstaiga tikrai padarys viską taip, kaip teisėsauga. Be to, sankcijų atitikties programos turėjimas, priemonės, kuriomis yra nustatoma kliento tapatybė, įvertinama sandorio šalių rizika, yra švelninanti atsakomybę aplinkybė. Yra buvę atvejų, kai, pavyzdžiui, skaičiuojant pagal pažeidimo mastą priklausytų virš 150 mln. dolerių dydžio bauda, tačiau, atsižvelgus į švelninančias aplinkybes, tokias kaip sankcijų atitikties programos turėjimas, bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis,  suma sumažinta iki 1.5 mln. ar 5 mln. Tai yra labai ženkliai.

Iš jūsų patirties, kokias klaidas dažniausiai daro verslas diegdamas sankcijų atitikties programas?

Sankcijų atitikties programos tikslu, sakyčiau, labai naudinga yra pasižiūrėti į LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Jo 29 straipsnyje iš esmės yra 10 „auksinių“ priemonių, kurias paprastai finansų įstaigos naudoja tam, kad vykdytų pinigų plovimo prevenciją. Bet net ir įmonės, kurioms tas įstatymas yra neprivalomas, gali pasižiūrėti į tą priemonių dešimtuką ir savo nuožiūra nusistatyti elementus, kurie padės suvaldyti, atpažinti sankcijų rizikas. Apie tai kalbėsiu plačiau Verslo žinių ir Infolex vebinare „Sankcijos Baltarusijai – ką svarbu žinoti Lietuvos verslui“ 2022 m. vasario 2 d., po savaitės. Bet tai būtų labai geras pagrindas, nuo ko galima būtų pradėti.

O ar sprendimai apeiti sankcijas dažni? Štai Baltarusijos sankcijų kontekste kelios Baltarusijos įmonės LTG prašo gabenti tokį patį trąšų kiekį, kaip Belaruskalij.

Verslininkų, kaip rizikuojančių žmonių prigimtyje yra tas, kad jei uždarytos durys, ieškai kitų, beldiesi, galiausiai lipi per langą, ir tai suprantama. Bet būtent dėl tos priežasties beveik kiekvienoje sankcijų programoje yra numatytas draudimas sankcijoms apeiti, tai yra, už sankcijų apėjimą gali būti baudžiama lygiai taip pat, kaip už tiesioginių sandorių sudarymą. Tai lygiai taip pat gali būti nubaustas įvairiomis baudomis, ar net pats įtrauktas į sankcijų sąrašą. Bandymo apgauti sistemą klasikinis atvejis  - informacijos šalinimas iš dokumentų, arba atsiskaitymas vykdomas per tarpines bendroves kitose jurisdikcijose. Tai gali būti ir Kipras, ir Lietuva, ar  kitos jurisdikcijos. Augant prekybai, plečiasi ir draudimai;  vyksta lenktynės tarp tų, kas nustato sankcijas, ir tų, kas stengiasi jas apeiti.

Paminėjote Lietuvą. Ar Lietuva – padidintos rizikos zona? Palankios reguliacinės sąlygos steigtis Fintech įmonėms kartu reiškia ir didesnę tikimybę pritraukti ir piktnaudžiautojus, ir taip galime patys tapti įtartinesni kitiems.

Kalbant apie sankcijas, jurisdikcijos, kurios yra šalia sankcionuotų jurisdikcijų, kurios turi ekonominius kultūrinius ryšius su jomis, beveik visuose sankcijų režimuose tampa padidintos rizikos zonomis. Taip, pavyzdžiui, yra su Kinija dėl jos ryšių su Šiaurės Korėja, ar, pavyzdžiui, Dubajus žinomas kaip  viena pagrindinių vietų, kur apeinamos sankcijos Iranui. Todėl Lietuva, dėl kultūrinių ryšių ir geografinio artumo Baltarusijai pagal tą patį principą yra laikoma padidintos rizikos zona. Neišskirčiau Fintech įmonių, nes jos griežtai prižiūrimos Lietuvos banko, ir jis puikiai atlieka savo funkciją, o jau pačios įmonės turėtų įsivertinti savo rizikas ir jų prevenciją.

Kiek, Jūsų vertinimu, sankcijos bus galvos skausmas verslui ateityje?

Kaip mėgsta sakyti sankcijas nustatančios institucijos, kaip kad JAV Iždo departamentas - geriau nebus, bus tik blogiau. Pavyzdžiui, praeitame dešimtmetyje didiesiems pasaulio bankams dėl JAV sankcijų buvo skirta daug baudų, ir visiems iš pradžių buvo šokas.  Tačiau vėliau visi priprato prie taisyklių ir apribojimų ir rado būdų, kaip plėtoti savo verslą nepažeidžiant teisės.

Dėkoju už pokalbį.

Rūtą Sakalauskaitę kalbino dr. Gintarė Samuolė.