Teisėjui kiekvienas sprendimas yra tarsi egzaminas, per kurį atsiskleidžia jo darbo kokybė, minčių dėstymo nuoseklumas, kalbos aiškumas ir paprastumas. Svarbų dokumentą į rankas ima įvairaus išsilavinimo žmonės, iš jų kiekvienas turi savo lūkesčius ir tikisi, kad jo norai bus patenkinti. Visuomenė iš teismo laukia atviro, suprantamo ir trumpo paaiškinimo. Tad kiekvienas teismo sprendimas turi įtikinti visuomenę ir patenkinti jos smalsumą. 

Vaidotas Narvidas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas, teisėjas spaudai

Prabilus apie teismo sprendimo aiškumą ir paprastumą, pirmiausia žvilgsnis krypsta į teisėjus. Kas nuveikta siekiant, kad teismo sprendimai būtų suprantami ir aiškūs visuomenei?

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo kyla teisinio aiškumo reikalavimas, kuris reiškia, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs. 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų taryba patvirtino Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus (toliau – Standartai), kad teismo sprendimai būtų suprantami ir aiškūs. Nors Standartai yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo procesiniams sprendimams nustatytų reikalavimų, tačiau rengiamų sprendimų kokybei jie turi teigiamą poveikį. 

Kokia turi būti teisinė kalba, kad visuomenė suprastų?

Teismo sprendimas rašomas įprasta bendrine lietuvių kalba, o teisinė, technikos, meno ar kita specifinė terminija vartojama kiek įmanoma rečiau arba ji paaiškinama. Kad visuomenė suprastų teismo sprendimą, jis turi būti aiškus ir suprantamas, nes surašomas ir tam, kad ugdytų individualų teisinį sąmoningumą ir teisinę kultūrą bei turėtų įtakos bendruomenės, visuomenės ir valstybės tvarkai. 

Į kokius aspektus teisėjas privalo atkreipti dėmesį rašydamas teismo procesinius sprendimus, kad kalba būtų suprantama?

Teismo sprendimas turi socialinę funkciją, nes nėra vien šalių ginčo išsprendimas. Rengdamas teismo sprendimus teisėjas atkreipia dėmesį ne tik į tai, ar sprendimas yra aiškus ir suprantamas, bet ir į tai, ar jis yra įtikinamas, skaidrus, teisingas ir teisėtas, turi aiškią struktūrą ir formą, lingvistiškai ir teisiškai korektiškas.

Teisėjui kiekvienas sprendimas yra savotiškas galvosūkis, kaip per įstatymo nustatytus terminus sujungti į visumą visas paminėtas sprendimo formos, turinio ir struktūros dalis. Siekiant palengvinti rašomų teismo procesinių sprendimų kalbą, teisėjams parengti Standartai, tačiau kiekvienam teisėjui yra kilusi abejonė, ar cituoti nepilnamečio vaiko apklausos žodžius, kuriais jis pasisako apie netinkamą tėvų elgesį su juo, ar cituoti smurtą patyrusio sutuoktinio gautas trumpąsias žinutes, kai skyrybų byloje prašoma priteisti neturtinę žalą, ar vėl nuosekliai detalizuoti prokuroro kaltinime nurodytas prieš nukentėjusį asmenį panaudoto seksualinio nusikaltimo detales ir pan.

Pasitaiko atvejų, kad, paskelbus teismo sprendimą, bylos šalys paprašo iki tol pasakytą informaciją išversti į žmonių kalbą?

Procese dalyvaujantys asmenys pirmiausia tikisi ne vien kokybiško, bet ir greito bei gero teismo sprendimo. Bylos šalis sprendimą vertins (geras ar blogas) pagal tai, ar jis atitiks jos lūkesčius, pateiktus reikalavimus, paskirtos bausmės dydį, ar nepakeis turtinės padėties ir pan.

Siekdamos greito rezultato ir pačios šalys neretai neįsigilina, kaip bus vykdomas teismo sprendimas (pvz., dėl atskirai gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos) ar kokia teismo sprendimu paskirta bausmė (pvz., neskiriant bausmės nuo įpareigojimų). Todėl svarbu ne tik surašyti teismo sprendimą, bet ir suprantamai išaiškinti priimto sprendimo motyvus ir tai, ką teismas nusprendė (tinkamai išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį).

Pastebėtina, kad dažnai nėra pageidaujančiųjų išklausyti viešai skelbiamus teismo sprendimus. Šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, paskelbiant sprendimą išsiunčiamos patvirtintos kopijos ir tuo suteikiama galimybė susipažinti su priimtu sprendimu ir visais jo motyvais.  

Esate teisininkas, bet greta savo pagrindinio teisėjo, o anksčiau teisėjo padėjėjo darbo beveik visada turėjote ir turite su spauda susijusių pareigų. Kaip per 30–40 sekundžių paaiškinti teismo sprendimą žurnalistams ir visuomenei bei patenkinti jų smalsumą? Juk maždaug tiek laiko trunka televizijai ar radijui teikiamas komentaras.

Per maždaug 30–40 sekundžių galima atsakyti tik į paprastus klausimus: kas, kur, kada, kodėl, kaip. Kai tai pavyksta, patenkinamas visuomenės smalsumas, ir toks komentaras yra visiems aiškiai suprantamas.

Jūs dažnai susitinkate su visuomenės atstovais, kalbatės apie priimtus sprendimus, juos aiškinate, kantriai atsakinėjate į klausimus. Ko reikia žmonėms, kad suprastų sudėtingą teisinę kalbą?

Kad žmonės suprastų, kartais tiesiog reikia paprastumo. Aš dažnai pajuokauju, kad sprendimą reikia paaiškinti taip, jog suprastų mano mama, kuri nėra teisininkė.

Ką dar reikėtų šiandien nuveikti, kad teismo sprendimai visuomenei būtų lengviau suvokiami?

Dirbdamas teisme teisėjas taiko teisę ir valstybės vardu vykdo teisingumą, todėl šiandien vadovaudamasis Standartais teisėjas turi būti kiekvieno suprantamo ir aiškaus teismo sprendimo autorius.

Tomas Staniulis
UAB „Integrity PR“ vyriausiasis projektų vadovas

Kasdien per įvairius žiniasklaidos kanalus skelbiama informacija apie Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, priimtus sprendimus. Kodėl reikia aiškinti visuomenei teismo sprendimus?

Teisingumas yra viena iš didžiausių žmonijos vertybių nuo Hamurabio teisyno ir Platono „Valstybės“ laikų. Biblijoje teisėjai, teisingumo aiškintojai, buvo tie asmenys, kurie padėdavo visuomenei atskirti gėrį nuo blogio. Aišku, senasis teisingumas „akis už akį, dantis už dantį“, kuris minimas seniausiuose raštuose, šiandien yra kur kas labiau komplikuotas. Dėl šitos priežasties teismai ir turi tapti atviresni, kad paaiškintų visuomenei, kokiomis priemonėmis ir kokiu būdu bus siekiama teisingumo, o galų gale ir tam, jog šviestų žmones, edukuotų juos ir auklėtų nesielgti taip, kad būtų prieštaraujama bendrajai moralei ir tvarkai.

Teismų atvirumo klausimas, apie kurį nuolat diskutuojama Lietuvoje, lygiai taip pat aktualus daugeliui išsivysčiusių pasaulio valstybių. Visų pirma, teismų įtaka visuomenei tampa vis reikšmingesnė: augant visuomeninių problemų skaičiui, didėja teisinės sistemos galia, todėl reikia galvoti apie priimamų sprendimų patikimumą. Antra, kaip pastebi šiuolaikiniai tyrinėtojai, per pastaruosius 50 metų transformavosi piliečių ir valstybės santykiai – vyksta ryškus poslinkis nuo autoritarinės kultūros prie dialogo kultūros. Demokratinėje valstybėje valdžia negali būti įgyvendinama „padariau, nes taip nusprendžiau“ principu, reikalingas išaiškinimas ir pagrindimas, kodėl buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai. Trečia, sparti informacinių technologijų raida sutvėrė skaitmeninę visuomenę, kuri gali egzistuoti ne tik fizinėje, bet ir virtualiojoje erdvėje. O čia viešumo samprata įžengia į kitą dimensiją – net ir Lietuvoje teismų sprendimai (nors ir nuasmeninti) jau publikuojami viešai, rezonansines bylas, teisėjus, kaltinamuosius, prokurorus ir advokatus nuolat stebi budri žiniasklaidos akis, o kai kurie procesai – prisiminkime Sausio 13-osios bylą – netgi transliuojami viešai internetu.

Taigi, stiprėjant skaidrumo ir samprotavimais pagristų sprendimų tendencijoms, visuomenė tikisi, kad teismai ne tik priims objektyvų sprendimą, bet ir jį lygiai taip pat paviešins, paaiškins, apgins. Kitu atveju – čia net nereikia kalbėti apie pasitikėjimą teismais – visuomenė praras pasitikėjimą teisingumu kaip vertybe, o tai gali stipriai pakirsti valstybės, valstybingumo ir pilietiškumo šaknis.  

Jūsų, Tomai, manymu, kieno komentarų – bylą nagrinėjusio teisėjo, teisėjo spaudai ar spaudos atstovo – laukia visuomenė? Kodėl? 

Sudėtinga atsakyti į šitą klausimą, kadangi visuomenė sudaryta iš labai įvairių sluoksnių. Dėl to pasakyti, ko nori ar tikisi vienas ar kitas visuomenės narys, neįmanoma – kiek žmonių, tiek nuomonių. Bendrai galima vadovautis pagrindine idėja, kad valstybės paskirti pareigūnai ir oficialūs asmenys nebegali slėptis už savo funkcijų, nes jų vykdomos funkcijos daro įtaką visuomenės raidai ir savimonei. Todėl kiekvienas teismo sprendimas šiandien turi išlaikyti visuomenės įtikinimo egzaminą.

Nereikia pamiršti, kad ir informacija, kurią skelbia teismas, yra labai nevienalytė. Pavyzdžiui, jei teismas skelbia žinias apie sprendimų statistiką, bylų skaičių, įvairovę, naujienas, darbuotojus ar pokyčius teisme kaip institucijoje, tokią informaciją gali paprasčiau parengti ir reprezentuoti spaudos atstovas. Teisėjas spaudai pagal kompetenciją gali rengti gilesnes ir daugiau teisinių žinių reikalaujančias analizes, teikti įžvalgas, komentarus apie įvairias teisėkūros subtilybes ar problemas. Na, o rezonansinėse bylose, kurių metu daugybė valandų buvo praleista laužant galvą, kaip užtikrinti teisingumą, kad jis suteiktų satisfakciją visuomenei, o nuteistajam – galimybę oriai priimti savo bausmę ir pasitaisyti, reikalingas ir konkretaus bylą nagrinėjusio teisėjo požiūris. Čia jis kalba valstybės vardu, saugomas teisėjo mantijos, tačiau kartu yra ir moralinis veidas, ir filosofas, ir mokytojas.

Dažnai bylos nagrinėjimas užtrunka pusmetį ir metus laiko, surašomas ilgas sprendimas, o motyvus visuomenei reikia paaiškinti keliais sakiniais per 30–40 sekundžių. Kalbėtojui tai tampa rimtu iššūkiu. Kaip jį įveikti?

Svarbiausias dalykas – tai labai aiškiai suformuluoti žinią, kurią kalbėtojas nori pranešti. Daugeliu atvejų pagrindinė žinia visgi yra teisingumo siekis, tad komentaro metu teisėjo pareiga ir yra parodyti, kad teisingumas vykdomas pagal galiojančius teisės aktus. O tuomet jau pradedamas argumentavimas, kodėl teismas mano, kad toks priimtas sprendimas suteikia galimybę kaltajam pasitaisyti ir grįžti į visuomenę. Supratingumas nukentėjusiųjų atžvilgiu, gebėjimas parodyti empatiją jiems taip pat yra reikšmingas. Aišku, niekas negali sumažinti netekties skausmo ar žalos, padarytos artimajam, bet vėlgi teisėjas, kaip filosofas, turi skatinti bendražmogiškąsias vertybes, atskleisti platų vaizdą ir kalbėti apie priežastis ir pasekmes, skatinti visuomenę keistis ir augti, o ne siekti keršto.  

Kokį vaidmenį aiškinant teismo sprendimus vaidina informacijos aiškumas ir suprantamumas? 

Mes visi tikime, kad teismas turėtų priimti objektyvius sprendimus. Kita vertus, teismo sprendimui daro įtaką įvairūs aspektai: teisiniai, asmeniniai, ideologiniai, kartais netgi politiniai. Aiškumas ir paprastumas būtinas tam, kad būtų galima eliminuoti šiuos veiksnius. Jeigu teisėjas negali trimis ar penkiais sakiniais paprastai paaiškinti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tuomet kyla įtarimas, kad dėl sprendimo yra ar buvo abejojama. Vienintelis būdas išmokti kalbėti paprastai ir aiškiai – repetuoti, repetuoti ir repetuoti. Pasiruošti galima galvojant apie tris klausimus: 1) ką šis sprendimas reiškia nuteistajam, 2) ką šis sprendimas reiškia nukentėjusiajam, 3) ką šis sprendimas reiškia teisinei sistemai ir visuomenei. Sunku duoti universalų patarimą, nes kiekviena situacija yra individuali ir savaip sudėtinga. Vis dėlto šie klausimai gali būti orientaciniai galvojant apie savo komentarą. 

Pastaraisiais metais labai padaugėjo teisėjų komentarų aiškinant teismo sprendimus. Kokia jų kokybė buvo prieš 10 metų ir kokia yra dabar?

Džiugina, kad teisėjai vis drąsiau stoja į akistatą su žurnalisto mikrofonu, TV kamera ar radijo laidos vedėju. Auga jų profesionalumas, lygiai taip pat stiprėja ir teisėjų motyvacija atsiverti visuomenei, aiškinti apie sudėtingus teismo darbo aspektus, o galbūt kartais ir apie įstatymų netobulumą. Prieš dešimt metų teisėjai buvo panašesni į netyčia užkluptus tyliojo cecho atstovus, kurie kartais slepiasi už įmantrių teisinių frazių, o kartais žongliruoja įstatymo raide. Geri pavyzdžiai įkvepia ir šiandien vis dažniau tenka matyti žmogišką teisėjo veidą, kai atvirai, aiškiai ir suprantamai yra paaiškinama tai, kas visuomenei svarbu. Kartais net iš teisėjo, komentuojančio bylą, veido gali suprasti, kad jis jaučiasi atlikęs gerą darbą visuomenei, padėjęs. O tuomet auga ir pasitikėjimas ne tik konkrečiu teisėju, bet ir teismu ar teismo sistema apskritai.

Kaip manote, kodėl teisėjui kartais yra iššūkis kalbėti su žiniasklaida?

Greičiausiai dėl to, kad teisėjas bijo būti neišgirstas, nesuprastas arba sukritikuotas. Taip pat įpareigoja nešališkumo principas, kuris svarbus kiekvienam teisėjui. Be to, dažnai žurnalistą mes savo mintyse kilstelėjame truputėlį aukščiau, užmiršdami, kad jis, pirma, yra žmogus ir jo smalsumas yra žmogiškas, o, antra, kad žiniasklaidos atstovai yra mediatoriai, tarpininkai tarp to, kuris sako žinią, ir to, kuris tą žinią nori išgirsti. Žinant šiuos du dalykus, visų pirma reikia nepamiršti to, kad teisėjas irgi yra žmogus. Tai reiškia, kad reikia ne bijoti, o žiūrėti į akis, kalbėti ramiai, solidžiai, įkvėptai, nepamirštant, kad teisėjo mantija užsitarnaujama ilgomis studijomis, milžiniškomis žiniomis ir patirtimi. Jūs tai jau turite, tad kviečiu atsiskleisti oriai ir pagarbiai. 

Daugiau nei 20 metų rašote apie teismų priimtus sprendimus. Kokį vaidmenį rengiant tekstus vaidina teismo sprendimo kalbos aiškumas ir paprastumas? 

Labai didelį. Apie teismų sprendimus rašantis žurnalistas visada susiduria su laiko stoka. Jei teismo sprendimas yra neaiškus, žurnalistui tenka ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus, o tai reiškia papildomai sugaištą laiką, kurio, deja, mums visada trūksta. Prabangos gaišti laiką, gilintis į teismo sprendimą neturi net dienraščio žurnalistas – straipsnį redaktoriui jis turi atiduoti kuo greičiau. Internetinių portalų žurnalistai yra veikiami konkurencijos – žinią reikia paskelbti pirmiesiems.

Labai svarbi ir paties žurnalisto kvalifikacija. Teismų temomis rašančiam žurnalistui teismo sprendimas išties nėra labai klaidus labirintas. Kadangi jis turi savo struktūrą, tai įgudęs žurnalistas be didesnio vargo gali rastai tai, ko jam reikia: kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymus, eksperto išvadas ar sprendimą parašiusio teisėjo argumentus ir su jais susipažinti. Kadangi pats daugiau rašau apie baudžiamąsias bylas, man jos atrodo aiškesnės ir suprantamesnės.  

Koks vaidmuo tenka žurnalistui, perduodančiam žinią visuomenei?

Apie teismo sprendimus plačiam skaitytojų ratui rašantis žurnalistas yra tarsi vertėjas, kuris įvairių teisinių terminų kupiną teismo sprendimą turi paversti sklandžiu ir paprastam skaitytojui suprantamu pasakojimu. Kuo teismo sprendimo kalba yra aiškesnė, tuo paprasčiau tai padaryti. Kartais būna ir taip, kad žurnalistas priverstas apsiriboti tik paties rezultato paskelbimu. 

Ko išties pasigendu teismo sprendimuose, tai kiek platesnio konteksto. Teismo sprendimas yra tarsi matematinė lygtis, kurioje viskas turi būti tikslu ir aišku. Kaltas – nekaltas, balta – juoda ir visa tai pagrindžiantys argumentai. To teismo sprendimui pakanka. Deja, to nepakanka norint parašyti vaizdingą pasakojimą apie tai, kaip ir kodėl buvo įvykdytas nusikaltimas, nes skaitytojui tokie teisiniai terminai kaip „tiesioginė ar netiesioginė tyčia“ nieko nesako. Kokie santykiai siejo kaltinamąjį su nusikaltimo auka, kas galėjo pastūmėti žmogų nusikalsti? Tokias bylos detales nori sužinoti skaitytojai.

Ar aiškumo suteikia teisėjų ir teismų spaudos atstovų paaiškinimai, komentarai?

Be abejo, teisėjų ar teismų atstovų komentarai ar paaiškinimai išties padeda apie teismų sprendimus rašančiam žurnalistui. Teko dirbti dar tuo metu, kai teismuose nebuvo spaudos atstovų. Tuomet aiškintis dėl sudėtingesnio teismo paskelbto sprendimo eidavome pas jį paskelbusį teisėją. Penkių ar dešimties minučių pokalbis su teisėju neretai padėdavo sutaupyti gerą valandą rašant straipsnį apie teismo sprendimą, kurį išklausius kildavo klausimų.

Teismuose pradėjus dirbti spaudos atstovams, iš pradžių buvo nelengva. Tai, ką tiesiogiai galėjai paklausti teisėjo, reikėjo klausti per spaudos atstovą. Tam ne tik tekdavo sugaišti daugiau laiko, bet ir netenkino teismų spaudos atstovų kvalifikacija. Ilgainiui padėtis pasikeitė. Spaudos atstovai tapo išties kvalifikuotais specialistais, be kurių pagalbos savo darbo rašant apie teismų sprendimus dabar neįsivaizduoju.     

Ričardai, Jūsų patirtis didelė, todėl šiandien galite palyginti teismo sprendimų kalbą, formuluotes dabar ir prieš 20–30 metų.

Per mano darbo praktiką net du kartus keitėsi baudžiamasis kodeksas. Išties atsirado naujų teisinių terminų, formuluočių. Galutinis teismo dokumentas tapo daug didesnės apimties.

Per tą laiką keitėsi ir žurnalistų galimybės gauti informaciją. Jei prieš dvidešimt metų norėdamas parašyti apie teismo procesą žurnalistas pats turėdavo jį stebėti, o tam, kad sužinotų teismo sprendimą, turėdavo kartu su proceso dalyviais jį išklausyti ir klausydamas jį konspektuoti, tai dabar apie teismo proceso eigą galima sužinoti iš teismo spaudos atstovo ir gauti nuasmenintą teismo sprendimą.

Vis dėlto manau, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar teismo sprendimo aiškumas, nuoseklumas  priklauso tik nuo jį rašančio teisėjo gebėjimo sklandžiai išdėstyti savo mintis.   

Renata Mikaliūnė
Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus viršininkė

Lietuvos probacijos tarnybos atstovai kasdien dalyvauja teismuose nagrinėjant bylas. Ar aiški ir suprantama yra teismų sprendimų kalba? 

Pareigūnams posėdžių metu teismų kalba yra suprantama, tačiau neretai teisėjų užduodamų klausimų (proceso eigos) nesupranta patys prižiūrimi asmenys. Dažnai pareigūnai prieš teismo posėdžius informuoja prižiūrimuosius apie prašymų pateikimo tvarką (jei jie posėdžio metu nori pateikti papildomų dokumentų, pvz., atlygino teismo priteistą turtinę žalą, turi medicininį išrašą apie tai, jog pradėjo gydytis priklausomybės ligas, ir pan.).

Teismui priėmus sprendimą dėl teikimo tenkinimo (ar netenkinimo) probacijos tarnybos pareigūnams labai svarbūs yra aiškiai išdėstomi argumentai, dėl kokių priežasčių buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Tokiu atveju pareigūnas žino, į ką orientuotis toliau vykdant priežiūrą, jei teikimas yra atmetamas.

Kokiais atvejais tenka gilintis ir dėl kokių priežasčių?

Daugiausiai ir dažniausiai tenka gilintis tais atvejais, kai vieno asmens atžvilgiu yra priimami du teismo sprendimai ir vėliau priimama nutartis, kuria paskirtos bausmės yra subendrinamos. Pvz., jau asmuo yra įvykdęs pirmuoju teismo sprendimu paskirtą įpareigojimą, t. y. atlikęs nemokamus darbus ar išklausęs elgesį keičiančią programą, tokiais atvejais subendrinus bausmes reikia gilintis, ar asmuo iš naujo privalo vykdyti teismo įpareigojimus, ar traktuotina, kad jis juos jau yra įvykdęs. Pasitaiko atvejų, kai subendrinus bausmes nebelieka vieno ar kito įpareigojimo, pvz., pirmame teismo sprendime asmuo buvo įpareigotas atlyginti turtinę žalą, tačiau, bausmes subendrinus, nutartyje tokio įpareigojimo nebeliko. Kyla neaiškumų ir dėl terminų skaičiavimo subendrinus bausmes, t. y. nuo kada skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, ar dėl laisvės apribojimo.

Kai kuriuose teismo sprendimuose būna surašyta taip, kad sudėtinga suprasti, ar asmeniui paskirta atskira baudžiamojo poveikio priemonė, ar kaip bausmės (ar bausmės vykdymo atidėjimo) sudedamoji dalis, t. y. pareiga (ar įpareigojimas). Taip pat kartais išnagrinėjus probacijos tarnybos teikimus būna neaiškios teismo priimtos nutartys, kai yra supainiojama probacija su laisvės apribojimo ar viešųjų darbų bausmėmis, bausmės pradžia ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės yra vykdomos atskirai, jų vykdymo pradžia taip pat skaičiuojama skirtingai.

Jeigu teismo sprendimo kalba yra nesuprantama, kas konsultuoja?

Konsultuojamasi tarp kolegų, kreipiamasi į įstaigos vadovus, kartais klausiama prokurorų, bet dažniausiai pagal įstatymą kreipiamasi į teismą dėl kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo.

Ar dėl teismo sprendimų išaiškinimo į Lietuvos probacijos tarnybos specialistus kreipiasi byloje dalyvavę asmenys (probuojamieji)?

Taip, ir gana dažnai. Pirmą kartą į probacijos tarnybą atvykęs asmuo dažnai net nežino, kokia bausmė jam paskirta. Dažniausiai jie visi nurodo, kad „lygtinai“, arba išvardija jiems paskirtus įpareigojimus. Būna atvejų, kada dar probacijos tarnyba nėra gavusi vykdymui įsiteisėjusio teismo sprendimo, o asmuo pats atvyksta ir prašo paaiškinti, kas jam paskirta, nes jis nesupranta. Daugiausia tai būna asmenys, kuriems teismo sprendimai priimami jiems nedalyvaujant (paskiriant bausmę baudžiamuoju įsakymu arba priimant nutartį dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonę).

Su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos probacijos tarnybos specialistai vykdydami teismo sprendimus, ar tenka kreiptis dėl jų išaiškinimo pagal įstatymus? 

Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gaunami teismo sprendimai vykdymui dėl asmenų, kurie gyvena ir dirba užsienyje. Dažnu atveju jie net niekada negyveno Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus aptarnaujamoje veiklos teritorijoje, tokiais atvejais tarnyba neturi galimybių užtikrinti asmenų priežiūros, veiksmingo resocializacijos proceso, šitaip mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, nes jie gyvena užsienio valstybėje.

Kokių pasitaiko atvejų, situacijų, apie kurias nepaklausiau?

Vertinant apskritai, teismų kalba (tiek raštiški sprendimai, tiek žodinė kalba) yra gana aiškūs ir suprantami, o konkretūs neaiškumai ar klausimai yra visada geranoriškai išsprendžiami.

Donatas Žakaris
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas

Nagrinėjamų bylų turime daug, kaip ir teismo sprendimų. Didžiuojamės, kad Tarnyboje dirba daug profesionalių teisininkų, todėl problemų ar neaiškumų dėl teismo sprendimo supratimo ar vertinimo mūsų specialistams nekyla. Ne visada su teismo išvadomis sutinkame, tačiau tam yra apskundimo tvarka, kuria tokiais atvejais pasinaudojame.   

Po vaiko teisių apsaugos reformos 2018 m. didžiąja dalimi pasikeitė vaiko teisių apsaugos teisinis reglamentavimas, kilo įvairių diskusijų ir ginčų dėl teisės aktų taikymo. Šiame procese ypač svarbią reikšmę turėjo teismų sprendimai, kuriuose nuosekliai aiškinta kryptis, kaip pasiekti geriausių rezultatų ginant vaiko interesus ir jam atstovaujant.   

Per savo darbo Tarnyboje metus neteko susidurti su atvejais, kad teismo sprendimas teisininkų komandai ar vadovams būtų nesuprantamas, neaiškus sprendimo vykdymas ar pan. O situacijų, kai žmonės kreipiasi į teritorinių skyrių specialistus prašydami paaiškinti teisines sąvokas, sprendimo vykdymą, pasitaiko. Dažnesni atvejai, kai žmonės prašo pakomentuoti, kaip reikėtų vykdyti teismo sprendimus dėl atskirai gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos.

Visais atvejais stengiamės paaiškinti žmonėms, kaip reikėtų suprasti teismo sprendimą ir kaip jis turėtų būti vykdomas. Besikreipiančių į Tarnybos teisininkus gyventojų nebūna daug, nes bylose dirba ir advokatai, su kuriais žmonės taip pat gali konsultuotis ir gauti išsamius atsakymus. Žmonėms kartais rekomenduojame pakartotinai kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Todėl ypač didelį dėmesį skiriame teismui teikiamoms išvadoms, rekomenduojame šalims ir teismui kuo detaliau reglamentuoti bendravimo tvarką ir išvengti neaiškumų.  

Straipsnio autorė: Nijolė Damulė, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 14-18 psl.

Straipsnį taip pat galite skaityti portale Delfi.lt.