Birželio 1-ąją pasaulis mini Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Institucijos, besirūpinančios vaikų gerove, jų teisių apsauga, nenuilstamai dirba kiekvieną dieną. Be jokios abejonės, viena tokių institucijų yra teismas. Apylinkių teismuose dažnai nagrinėjamos bylos, susijusios su šeimos teisiniais santykiais, kuriose sprendžiami ginčai ir dėl vaikų. Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Ingrida Navickienė sutiko pasidalinti įžvalgomis apie įstatyminę, vaikų teises saugančią, bazę bei visų suaugusiųjų pareigas.

Kodėl, Jūsų manymu, reikia minėti Vaikų gynimo dieną? Kuo ji svarbi teismui, suaugusiesiems ir vaikams?

Ši diena tai priminimas ir teisėjams, ir suaugusiems, kad vaikas turi įgimtą orumą, lygias ir neatimamas teises, sudarančias jam sąlygas augti sveiku, laimingu, saugioje ir jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Ir kad visi su vaikų teisėmis susiję klausimai būtų sprendžiami atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Vaikai – asmenybės, o ši diena tai priminimas mums visiems gerbti vaikus kaip suaugusius, tuo pačiu suteikti pagalbą ir papildomą apsaugą, nes jie yra augantys ir besivystantys.

Kokie yra pagrindiniai tarptautiniai bei lokalūs vaikų teises saugantys teisės aktai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas šeimos santykių bylas, kuriose sprendžiamas ir nepilnamečių asmenų, vaikų interesų apsaugos klausimas?

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo priimta Vaiko teisių konvencija, kuri yra pagrindinis dokumentas, pripažįstantis kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo pilnavertiškam fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Vaiko teisių konvencijos preambulėje yra skelbiama, jog vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami. 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją ir įgyvendinant jos nuostatas, 1996 m. kovo 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus. Taip pat Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

Kam tenka didžiausia pareiga ir atsakomybė pasirūpinti vaikų interesų apsauga: valstybei ar šeimai?

Tinkami teisės aktai yra teisinė apsauga vaikui, bet būtent tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už vaiko gerovę, visapusišką ir harmoningą vystymąsi, jaučiant laimę, meilę ir supratimą, gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tačiau teisminiuose civiliniuose ginčuose, ypač santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų nustatymo atvejais, stebint tėvų elgesį, deja, tenka matyti kaip vaikai tampa tėvų tarpusavio ginčo įrankiu, asmenine ambicija, nors ginčo atveju tėvai turėtų siekti minimalios žalos vaikui. Sąmoningiems tėvams turi rūpėti pirmiausia vaiko, o ne jų pačių gerovė ar ambicijos. Be to, kad ir kaip baigtųsi bylos nagrinėjimas, tėvai privalo bendradarbiauti geranoriškai vykdant teismo sprendimą, nes priverstinis sprendimo vykdymas neišvengiamai susijęs su papildomais neigiamais vaiko išgyvenimais. Tėvai turi prisiimti atsakomybę dėl vaiko ateities, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui be trauminio poveikio vaiko psichikai. Valstybės pareiga suteikti tėvams reikiamą pagalbą, kad vaikas būtų gerai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o vaikams likusiems be tėvų globos, – ypatingą apsaugą ir priežiūrą jų harmoningam vystymuisi.

Koks vaidmuo šiame procese tenka teismui?

Svarbu akcentuoti, kad valstybė įgyvendindama savo pozityviąją pareigą rūpintis šeima, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.5 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinusi nuostatą, jog šeimos teises gina teismas, globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos šio kodekso numatytais būdais. Teismas ir kitos institucijos turėtų siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai – tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą. Pagal Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2 dalį teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų saugomos vaikų teisės ir interesai. Teismas priimdamas sprendimus privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, taikyti tam tikrus specialius gynybos būdus, numatytus įstatymuose bei kituose teisės aktuose. Šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra viešojo intereso gynimas. Šeiminių santykių specifika ir nulemia pareigą teismui siekti, kad šeimos bylos būtų išspręstos taikiai, kompromisų, nepažeidžiančių įstatymų bei šeimos narių teisių, būdu. Įstatymas įsakmiai nustato, kad teismas turi imtis priemonių sutuoktinių ar kitų šeimos narių sutaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.4, 3.64, 3.75 straipsniai).

Kokių priemonių tokiu atveju turi imtis teismas?

Viena iš priemonių taikiai susitarti teisme yra teisminė mediacija. Tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą teisme nagrinėjamoje civilinėje. Esu teismo mediatorė, todėl iš patirties galiu pasakyti, kad teisminė mediacija yra puiki galimybė šalims išgirsti vienai kitą, suprasti, kad problema bendra ir susitelkti į ateitį, labiau atkreipti dėmesį į vaiko poreikius, stiprinti ryšius tarp tėvų. Teisminės mediacijos metu, aš kaip mediatorė, galiu ir privalau ginčo šalims priminti, kad yra normalu, jog žmonėms reikia kitų žmonių buvimo šalia ir pagalbos iš jų, kad skyrybos visada yra skausmingas išgyvenimas, todėl pirmiausia reikia atsiriboti nuo savo neigiamų jausmų, o paskui tikslingai spręsti ginčą – kitaip konfliktas gali užsitęsti. Ypač svarbu perduoti tėvams žinutę, kad vaiko gerovė užtikrinama sudarius vaikui sąlygas palaikyti gerus santykius su abiem tėvais.

Kokią žinutę norėtumėte išsakyti Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga visiems, kurie rūpinasi ir kurie turi rūpintis vaikų gerove?

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga noriu paprašyti tėvų arba kitų vaiką auklėjančių asmenų išgirsti savo vaikus, o institucijų, atsakingų už vaikų apsaugą, skirti jiems ypatingą dėmesį. Ir palinkėti, kad ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną pagalvotumėme, kaip galima geriausia atliepti vaikų poreikius ir geriausiai užtikrinti vaikų interesus. Leiskime jiems augti, apsupdami pagarba ir meile. O tuo pačiu atsižvelgiant ir šios dienos padėtį Ukrainoje, auklėkime juos taikos, kilnumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį

Kontaktai žiniasklaidai:

Giedrė Arbačiauskaitė
Marijampolės apylinkės teismo raštinės skyriaus patarėja
(atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida)
Tel. (8 343) 94090|
El. paštas [email protected]
http://marijampoles.teismai.lt/
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai