Skiriantis susitarti gražiuoju – pavyksta toli gražu ne visiems. Atsiradę konfliktai santuokos metu dažnai persikelia ir į skyrybų procesą, o žmonėms, nusprendusiems pasukti skirtingais keliais, prireikia pagalbos išspręsti ginčus. Dėl šios priežasties nuo 2020 m. sausio 1 d. sprendžiant šeimos ginčus yra privaloma mediacija. Apie mediacijos procesą, naudą ir teisinius aspektus pasakoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.

Kilus ginčui – mediacija privaloma

Dėl įvairių ginčų nesugebančioms taikiai išsiskirti poroms kreipiantis į teismą ginčo tvarka, privaloma paruošti įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus ir kartu pateikti pažymą, patvirtinančią, kad asmenys kreipėsi dėl privalomos mediacijos. Pasak teisėjos Ingridos Krolienės, kreiptis dėl mediacijos yra gana paprasta.

„Mediacijos procedūrą vykdo asmenys, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kurį administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Šios tarnybos tinklapyje yra du sąrašai – Lietuvos Respublikos mediatorių ir mediatorių, teikiančių privalomąją ir valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją, apmokamą iš valstybės biudžeto. Valstybė norinčiai išsiskirti sutuoktinių porai apmoka 4 valandų mediacijos procesą. Jei šių valandų nepakanka, ginčo šalys gali pratęsti mediacijos procesą savo sąskaita“, – sako Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.

Inicijuojantis santuokos nutraukimą sutuoktinis arba abi besiginčijančios šalys bendru sutarimu gali kreiptis į bet kurį Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše esantį asmenį ir susitarti dėl mediacijos paslaugų. Jos apmokamos pačių besiskiriančiųjų lėšomis. Tačiau dažniausiai praktikoje tokie susitarimai dėl konfliktinės situacijos negalimi. Dėl tarpusavio ginčų santuokos nutraukimo bylą inicijuojantis sutuoktinis paprastai kreipiasi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu vykdyti mediaciją.

Pasak teisėjos Ingridos Krolienės, prašymo pateikimo procedūra nėra sudėtinga. „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai reikia pateikti prašymą vykdyti privalomąją mediaciją. Prašymo formą galima rasti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tinklapyje. Prie prašymo reikia pridėti tik pareiškėjo asmens tapatybės dokumentą“ , – pasakojo teisėja.

Kai dėl mediacijos kreipiasi viena iš ginčo pusių, anot pašnekovės, kitas sutuoktinis turi pranešti ar sutinka dalyvauti mediacijoje.

„Tarnyba, gavusi vieno iš sutuoktinių prašymą, siunčia kitai ginčo šaliai pranešimą su paklausimu, ar jis sutinka dalyvauti privalomoje mediacijoje. Jei sutuoktinis sutinka, tarnyba paskiria mediatorių, tačiau jei ginčo dalyvis per 14 dienų į pranešimą nereaguoja arba mediacijoje dalyvauti nesutinka, besikreipiančiai į tarnybą šaliai yra išduodamas dokumentas, leidžiantis kreiptis į teismą“, – teigia Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.

Svarbu, kad žmonės pradėtų kalbėtis tarpusavyje

Pasak Ingridos Krolienės, pagrindinis privalomos mediacijos tikslas yra padėti sutuoktiniams pasikalbėti tarpusavyje.

„Mediacija – tai ginčo sprendimo procedūra, kuri padeda taikiai išspręsti bylą. Mediatorius yra tas asmuo, kuris siekia padėti sutuoktiniams susikalbėti ir suderinti skirtingus požiūrius ir interesus. Jis susodina besiskiriančius žmones vienas prieš kitą, nustato pagarbaus bendravimo taisykles: kalbėti po vieną, vienas kito nepertraukinėti, leisti pabaigti mintį ir pan. Jei pavyksta sutuoktiniams pradėti kalbėtis, mediacijos pradžioje palaipsniui susiklosto galimybė pereiti prie konflikto sprendimo būdų aptarimo, o vėliau ir dėl ginčo klausimų išsprendimo“, – pažymi teisėja Ingrida Krolienė.

Mediacijos išimtis

Teisėja Ingrida Krolienė pabrėžia, kad smurto šeimoje atveju mediacija nėra privaloma.

 „Jei santuokos nutraukimo procesą inicijuoja sutuoktinis, prieš kurį artimoje aplinkoje buvo smurtauta, jis gali nesikreipti dėl ikiteisminės mediacijos. Tokiu atveju jis turi pateikti įrodymus, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama byla ar įsiteisėjęs kaltinamasis nuosprendis smurtautojo atžvilgiu. Visais kitais atvejais, ginčo metu nutraukiant santuoką, mediacija yra privaloma“, – pažymi teisėja.

Susitaikymas mediacijos metu – greitesnis kelias į santuokos nutraukimą

Pasak teisėjos, privaloma teisinė mediacija baigiasi dviem būdais: kai pavyksta ginčo šalims sutarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kai šalys dėl jų susitarti nesugeba.

,,Pirmuoju atveju abi pusės susitaria dėl visų ginčo klausimų, mediatorius parengia sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismui yra pateikiamas prašymas santuoką nutraukti bendru sutarimu. Teismas tokį prašymą išnagrinėja supaprastinta tvarka, patvirtina sutartį ir nutraukia santuoką maždaug per mėnesį.

Ginčo pusėms nesusitarus, mediatorius surašo pažymą dėl privalomos mediacijos pabaigos. Ginčą teisme inicijuojanti šalis privalo šią pažymą pateikti teismui inicijuodamas santuokos nutraukimo procesą ginčo tvarka. Jis gali tęstis keletą metų“, – pasakojo teisėja.

Mediacijos proceso nauda

Pasak teisėjos Ingridos Krolienės, jei ikiteisminės skyrybų mediacijos proceso metu sutuoktiniams pavyko suderinti santuokos nutraukimo klausimus, dažniausiai šalys yra labiau linkusios geranoriškai vykdyti šią sutartį.

„Dažnu atveju, ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniai yra priversti bendrauti tarpusavyje tiek klausimais susijusiais su vaikų auklėjimu ar ugdymu, tiek nuosavybės valdymo klausimais. Jei mediacijos būdu būna pasiekiamas susitarimas, jis užtikrina ir sutuoktinių santykių stabilumą po santuokos nutraukimo. Buvę sutuoktiniai geba bendradarbiauti tiek su vaikais susijusiais, tiek kitais klausimais. Svarbu pabrėžti, kad pavykus mediacijai sutuoktiniai paprastai nepatiria ir bylinėjimosi išlaidų – apmokant žyminį mokestį, už advokatų paslaugas, įrodymų rinkimą ir pan.“, – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.

Mediacija – ne tik iki teismo ir ne tik šeimos bylose

Net ir bylai esant teisme ją galima baigti susitaikius mediacijos būdu. Šiuo atveju kalbama apie teisminę mediaciją. Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis, o kita šalis turi sutikti su šiuo ginčo sprendimo būdu. Kaip ir ikiteisminėje privalomoje mediacijoje vienai šaliai nesutikus mediacija negali būti pradėta.

Nors daugiausiai teisminės mediacijos atvejų pasitaiko šeimos bylose, tačiau  ji taikoma ir kitose civilinėse bylose: įvairiose darbo (pvz. atleidimo iš darbo, ginčų dėl žalos atlyginimo), prievolinių (pvz. pirkimo–pardavimo sutarčių nevykdymo), intelektinės nuosavybės, nekilnojamo turto bylose. Teismas ragina bylos šalis ieškoti taikaus sprendimo ir administracinėse bylose (pvz. tarnybinėse valstybės tarnautojų ir institucijos ginčuose, mokestinių santykių ar valstybės institucijų padarytos žalos bylose).  

Mediacija ne tik padeda sutaupyti pinigines lėšas, kurios būtų skirtos bylinėjimosi išlaidoms, tačiau ir laiko. Įprastai mediacijos procesas trunka daug trumpiau, nei bylos nagrinėjimas teisme, o taikos sutartimi pasiektas kompromisas tenkina abiejų, o ne vienos iš ginčo šalių norus.