Teisė kreiptis į teismą: pareiškėjų teisė ginčyti teisme Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą, o materialinis teisinis suinteresuotumas turi būti nustatomas nagrinėjant bylą iš esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. sausio 22 d. nutartimi nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir fizinio asmens skundą.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pašalinti Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje. Pareiškėjai teigė, jog šis sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisės aktų reikalavimus, juo užkertamas kelias viešai propaguoti poetę ir jos vardo žinomumą naudojant menines priemones, poetės skulptūras, portretus, taip pažeidžiant teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma cenzūra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrindė, kaip ginčijamu sprendimu pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, o skundo argumentai yra susiję su viešojo intereso gynimu, kurį šiuo atveju gali ginti tik prokuroras ir laikė skundą nepaduotu.

LVAT pažymėjo, jog Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 10 dalis numato, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Konstatuota, jog pareiškėjai turi teisę ginčyti teisme Centro sprendimą, o tai, ar materialiuoju teisiniu aspektu šis ginčijamas sprendimas pažeidžia jų teises bei įstatymo saugomus interesus, turi būti nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės.

Priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens kreipimasis į teismą yra pagrįstas, šis klausimas turi būti sprendžiamas tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą. Nutartyje išdėstyta nuosekli LVAT praktika, pagal kurią teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Įvertinęs šias aplinkybes ir nustatęs, jog pareiškėjų skundo forma ir turinys iš esmės atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, LVAT panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Administracinė byla Nr. AS-89-442/2025