Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Byloje pasisakyta dėl kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pradžios momento
2024-04-11 , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2024 m. balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl kompensuojamųjų palūkanų už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistą žalos atlyginimą skaičiavimo pradžios momento nustatymo ir priteisimo, taip pat procesinių palūkanų už priteistas kompensuojamąsias palūkanas priteisimo.

Ieškovas prašė teismo iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti jam 36 528,49 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad kitoje anksčiau išnagrinėtoje byloje teismas ieškovui priteisė iš atsakovės 152 214,21 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlygino ieškovui priteistą žalą, sumokėdama 172 214,21 Eur sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pareiga atlyginti padarytą žalą nuo jos padarymo dienos nereiškia, jog iš delikto kilusios prievolės atsiradimo ir šios prievolės įvykdymo momentas sutampa. Iš delikto kilusios prievolės įvykdymo terminas paprastai baigiasi tuomet, kai kreditorius pareikalauja įvykdyti iš delikto kilusią prievolę atlyginti žalą ir sueina įstatymo nustatytas septynių dienų prievolės įvykdymo terminas. Tačiau gali būti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl iš delikto kilusios žalos dydžio, dėl pačių skolininko veiksmų, esančių delikto pagrindu, pobūdžio ir jų neteisėtumo. Tokiu atveju įstatymo nustatytų palūkanų skaičiavimas nuo CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatyto prievolės įvykdymo termino pasibaigimo ne visada atitiks teisingumo ir sąžiningumo principus, tuo labiau tokio pobūdžio kreditoriaus praradimai gali būti kompensuojami, nustatant jo patirtos žalos dydį.

Kadangi įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pagal savo pobūdį yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos specifinės aplinkybės, t. y. kad valstybės pareiga atlyginti ieškovo nuostolius nebuvo akivaizdi, kad buvo kilęs ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti nuostolius ir jų dydžio, kad pagrindinėje byloje ieškovas nereikalavo priteisti procesinių palūkanų, kad įstatymo nustatytos palūkanos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams dėl negalėjimo naudotis pinigais ir jos turi būti įskaitomos į kreditoriaus nuostolius, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas įgijo teisę į įstatymo nustatytas palūkanas nuo teismo sprendimo pagrindinėje byloje įsiteisėjimo. Ieškovo galimybės naudotis jam priklausančiais pinigais ir galimos ekonominės naudos praradimas yra reikšminga aplinkybė, į kurią pagrindinėje byloje priimdamas sprendimą teismas turėjo atsižvelgti, nes ši aplinkybė turėjo būti pagrindinės bylos įrodinėjimo dalyku.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Todėl kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas įstatymu.

Bylos Nr. e3K-3-89-611/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

 

00
Teismų praktikos išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl vartotojo teisių apsaugos aiškinimo
2024-07-12, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Nuteistajam iki gyvos galvos neteisėtai neleista išvykti į tėvo laidotuves
2024-07-11, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-554/21, C-622/21, C-727/21
2024-07-11, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimas dirbtinio intelekto srityje
2024-07-10, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
2024-07-11
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-07-10
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-07-10
Naujausios diskusijos
13:12
13:01
12:15
19:54
13:58
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti