Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

LVAT kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso normos konstitucingumo
2024-05-13 , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. gegužės 11 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. spalio 26 d.) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta neregistruoti pareiškėjos kandidate politinės partijos „Laisvės ir teisingumas“ kandidatų sąraše 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, nes ji neatitinka Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėja ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., nebuvo baigusi atlikti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimo. Akcentuota, kad pareiškėjai teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesusijusi su viešosios teisės būti išrinktam apribojimu.

Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte baudžiamojo poveikio priemonės nėra diferencijuojamos ir nėra siejamos tik su viena baudžiamojo poveikio priemone – viešosios teisės būti išrinktam – taikymu. Taigi iš esmės bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės galiojimas pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą lemia, kad asmuo negali būti renkamas.

Priešingai nei nurodoma proporcingumo principą plėtojančioje Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, taikant Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nesudaroma prielaidų įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo teises ribojančias priemones. Iš Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių matyti, kad jos yra skirtingo pobūdžio ir tik viena iš jų yra susijusi su viešosios teisės būti išrinktam apribojimu.

Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas lemia, kad asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nesusijusi su viešąja teise būti išrinktam, atsiduria tokioje situacijoje, kurioje jam pritaikoma pasyviąją rinkimų teisę apribojanti priemonė, lemianti, kad jo teisės iš esmės suvaržomos griežčiau, nei jos buvo apribotos teismo nuosprendžiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone. Todėl teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinis reguliavimas, numatantis pasyviosios rinkimų teisės apribojimą asmeniui, kuris yra nebaigęs atlikti bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, atitinka žmogaus konstitucinių teisių ribojimo sąlygas, konkrečiai – konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, taip pat Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, pagal kurią įstatymų leidėjas rinkimų įstatymuose turi nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas.

Teisėjų kolegijai taip pat kilo klausimas, ar Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, Konstitucijos 56 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Administracinė byla Nr. eR-26-822/2024.

 

00
Teismų praktikos išaiškinimai
LVAT po ESTT išaiškinimo išnagrinėjęs ginčą dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, pakeitė pritaikytą poveikio priemonę
2024-06-21, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
LVAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatos
2024-06-21, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Išnagrinėta byla dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant medžioklės taisykles
2024-06-21, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
LVAT vyko antrasis tarptautinis seminaras užsieniečių teisės klausimais
2024-06-21, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Naujausios diskusijos
00:43
21:51
11:43
08:57
04:28
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti