2024 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo už piktnaudžiavimą nuteisto buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo V. B. bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnis).

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, V. B. liko nuteistas dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo, o jo gynėjo argumentai, kad V. B. kaltumas nustatytas neteisėtai surinktais įrodymais, atmesti. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais nustatyti V. B. ir V. V. 2018 m. spalio–gruodžio mėn. įvykę susitikimai ir korupcinio pobūdžio pokalbiai, sankcionuoti ir atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis gautais duomenimis kaip įrodymais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto įrodymų leistinumo reikalavimo nepažeidė.  

Atmesti ir kasacinio skundo argumentai, kad byloje nustatyti V. B. veiksmai aptariant su V. V. jo baudžiamosios bylos eigą vertintini tik kaip neetiškas teisėjo elgesys, nepadaręs didelės žalos valstybei. Byloje nustatyta, kad V. B., būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ir žinodamas, kad jo draugo V. V. baudžiamoji byla bus nagrinėjama šiame teisme, aptarinėjo su juo ir jo gynėja galimybę paveikti teismo procesinį sprendimą taip, kad V. V. būtų paskirta švelnesnė bausmė. Byloje įrodyta, kad V. B. aptarinėjo su V. V. galimybę papirkti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis V. V. apeliacinį skundą paskirtų nagrinėti pageidaujamam teisėjui pranešėjui, kuriam įmanoma padaryti neteisėtą poveikį; primygtinai pabrėždavo V. V. būtinumą duoti kyšį iki procesinio sprendimo priėmimo, faktiškai žadėdamas jam tarpininkauti šiame procese; bandė sudaryti V. V. regimybę, kad teisėjų papirkinėjimas yra įprasta šio teismo veiklos praktika. Konstatuota, kad tokie teisėjo veiksmai peržengia neetiško profesinio elgesio ribas ir suponuoja didelės žalos teismų sistemai ir valstybei padarymą, todėl teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas.

Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pripažino pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad V. B. noras padėti draugui neteisingai įvertintas kaip motyvas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste nutartyje pažymėta, kad kvalifikuoto piktnaudžiavimo normoje nurodytas motyvas (kitokios asmeninės naudos siekimas) visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių akivaizdžiai nepakanka padaryti išvadai, kad V. V. ir V. B. ryšys buvo toks artimas, kad pagrįstų BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto motyvo inkriminavimą ir jo veikos pripažinimą sunkiu nusikaltimu. Taisant padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kasacine nutartimi V. B. veika perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 2 dalies (sunkaus nusikaltimo) į BK 228 straipsnio 1 dalį (apysunkį nusikaltimą), atitinkamai sumažintas jam paskirtos baudos dydis nuo 380 MGL (19 000 Eur) iki 240 MGL (12 000 Eur).

Priimta kasacine nutartimi taip pat atmestas prokurorės kasacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti teismų nuosprendžių dalį dėl V. V. išteisinimo pagal kaltinimą prekyba poveikiu ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais prokurorės argumentus, kad teismai turėjo pagrindą byloje nustatytus V. V. veiksmus, 2015 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. kovo mėn. laikotarpiu tariantis su V. B. dėl galimybės paveikti Kauno apygardos teismo teisėjus, kvalifikuoti kaip rengimąsi padaryti prekybos poveikiu nusikaltimą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atmesdama prokurorės kasacinį skundą, atsižvelgė į tai, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad Kauno apygardos teismo teisėjams būtų buvę bandoma daryti kokį nors poveikį ar kad V. V. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, rodančius susitarimo ir ketinimų paveikti teisėjus realumą. Be to, bylos dalies dėl V. V. veikos perdavimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka suponuotų būtinumą keisti jam kaltinimą iš baigto nusikaltimo į rengimąsi jį padaryti, taip pat iš kaltinimo aprašymo pašalinti V. B. veiksmus, nes jo išteisinimas dėl prekybos poveikiu kasacine tvarka neapskųstas. Išplėstinė teisėjų kolegija išreiškė abejonę, kad tokioje situacijoje apskritai įmanoma naujai ir logiškai suformuluoti V. V. kaltinimą, kuris atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus.  

Bylos Nr. 2K-7-1-788/2023. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. email protected
www.lat.lt
www.teismai.lt