Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

LVAT sprendė dėl karinės paskirties daiktus gaminusios bendrovės nuostolių atlyginimo
2024-05-16 , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Valstybės atsakomybė: Neatsižvelgus į nuostolius, kilusius dėl naujų nacionalinio saugumo reikalavimų taikymo, pažeisti karinės paskirties daiktus gaminusios bendrovės teisėti lūkesčiai.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kuriais 2020 m. ir 2021 m. pripažinta, kad nuo 2009 m. oro eismo valdymo sistemų, radiolokatorių gamybos ir modernizavimo srityse veikusi bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, buvo panaikintas jai išduotų eksporto ir importo licencijų galiojimas. Susiklosčiusi situacija lėmė ir tai, kad dėl draudimo eksportuoti karinės bei A kategorijos ginklų paskirties daiktus bendrovė neteko galimybės jų realizuoti, tačiau turėjo pareigą užtikrinti tinkamą tokių daiktų saugojimą Lietuvos Respublikoje. Bendrovė pateikė skundą, prašydama atlyginti turtinę žalą, kurią sudarė atitinkamų daiktų saugojimo išlaidos.

Išnagrinėjęs bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad situacija, su kuria susidūrė bendrovė dėl jos veiklos apribojimo negalėdama realizuoti jai priklausančių daiktų ir dėl to patirdama jų saugojimo išlaidas, atskleidžia ne aktualaus teisinio reguliavimo, bet jo taikymo nulemtą problematiką. Nagrinėtos bylos aplinkybėmis pripažinta, kad bendrovės veiklos apribojimas ir jo nulemti daiktų saugojimo kaštai kilo dėl pakeisto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas). LVAT atkreipė dėmesį, kad tokiomis aplinkybėmis atsižvelgtina į imperatyvius reikalavimus, kylančius iš teisėtų lūkesčių apsaugos doktrinos.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, viena vertus, bendrovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog Įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas nekis. Kita vertus, byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš esmės susijusios su sėkmingai vykdyta bendrovės veikla griežtai reguliuojamame sektoriuje, sudarė pagrindą konstatuoti, kad bendrovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą jos įgytos teisės bus realiai įgyvendinamos: atsižvelgiant į nuoseklią kompetentingų valstybės institucijų bendrovės veiklos stebėseną ir priežiūrą, bendrovei pagrįstai galėjo susiformuoti įsitikinimas, kad jos veikla nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Kitaip tariant, LVAT pripažino, kad bendrovės atžvilgiu susiformavo teisinėmis priemonėmis gintini teisėti lūkesčiai.

Nagrinėdamas šių teisėtų lūkesčių tinkamos apsaugos užtikrinimo klausimą, LVAT pabrėžė, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui. Taip pat pažymėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojamas reikalavimas užtikrinti teisingą visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, pagal kurią asmeniui negali tekti asmeninė ir per didelė našta. LVAT vertinimu, tokiomis, kaip nagrinėtos bylos aplinkybėmis, kai saugotini daiktai buvo įgyti valdžios institucijoms įvairiomis formomis duodant patikinimus dėl bendrovės ūkinės veiklos teisėtumo, Įstatymo pakeitimo nulemti teisėti bei pagrįsti valstybės institucijų veiksmai, kuriais reikšmingai apribota bendrovės ūkinės veiklos laisvė, nepaneigia iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų kylančios pareigos įvertinti racionalumo požiūriu priimtinas alternatyvas, siekiant užtikrinti neigiamas pasekmes patyrusio ūkio subjekto ir visuomenės interesų tinkamą pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, jog tokia valstybės institucijoms tenkanti pareiga buvo įvykdyta, LVAT sprendė, jog valstybė nepaisė bendrovės teisėtų lūkesčių ir dėl to pastarajai kilo neproporcinga sunkumų našta. Šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms pagal CK 6.271 straipsnį išnagrinėti.

Administracinė byla Nr. eA-303-629/2024.

00
Teismų praktikos išaiškinimai
Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino: byla dėl Š. S. praloštų pinigų turi būti nagrinėjama Lietuvoje
2024-06-14, Lietuvos apeliacinis teismas
LVAT sumažino VASA skirtą baudą dėl BDAR pažeidimo
2024-06-14, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
LVAT: Petro Cvirkos paminklui Vilniuje teisinė apsauga netaikyta pagrįstai
2024-06-14, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino: byla dėl Š. Stepukonio praloštų pinigų turi būti nagrinėjama Lietuvoje
2024-06-14, Lietuvos apeliacinis teismas

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Naujausios diskusijos
10:27
09:50
00:18
05:50
10:33
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti