Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Konstitucinis Teismas vertins Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, pagal kurį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, konstitucingumą
2024-06-04 , Konstitucinis Teismas

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymus ištirti, ar Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio 1, 2 dalims, 53 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas (toliau – Įstatymas) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjos, teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys.

Pareiškėja nurodo, kad pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą vienišos moterys ir nesusituokusios poros neturi teisės gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugų, o galimybė gauti šias paslaugas priklauso vien nuo šeimos (poros) santykių formos. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjos teigimu, neatitinka daugelio Europos valstybių praktikos, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo procedūros užtikrinamos tiek nesusituokusioms poroms, tiek ir vienišoms moterims.

Savo abejones dėl Įstatymo atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims pareiškėja grindžia, be kita ko, Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą. Tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš prielaidų užtikrinti žmogaus orumą kaip konstitucinę vertybę. Savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę ir orumą, o žmogaus privataus gyvenimo apsauga neatsiejama nuo jo orumo apsaugos.

Pareiškėjos teigimu, motinystė yra svarbus gyvenimo etapas moters gyvenime. Moters orumas neatsiejamai susijęs su moters reprodukcinėmis teisėmis, laisve priimti sprendimus turėti ar neturėti vaikų. Būtent pagalbinis apvaisinimas gali padėti susilaukti vaikų sveikatos problemų turintiems asmenims ir asmenims, kurie neranda tinkamo partnerio. Valstybė, siekdama didinti gimstamumą, turėtų skatinti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Tačiau valstybė, nepagrįstai paneigdama vienišų moterų ir nesusituokusių porų teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, pažeidžia šių asmenų orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą.

Pareiškėja, teigdama, kad Įstatymas prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių kartu gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt. Taigi, pareiškėjos teigimu, moteris, viena auginanti vaiką (vaikus), ir jos vaikas (vaikai) taip pat yra laikomi šeima.

Pareiškėja pažymi, kad Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę, todėl, pareiškėjos teigimu, viena iš draudžiamo pagal Konstitucijos 29 straipsnį diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo šeiminės padėties.

Pareiškėjos teigimu, nesusituokusios poros yra diskriminuojamos tokių pačių porų, kurios pasirinko sudaryti santuoką ar registruotos partnerystės sutartį, atžvilgiu. Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo prie šeimos santykių kūrimo, vystymo ir stiprinimo prisidedanti teisė į pagalbinį apvaisinimą yra suteikiama tik asmenims (poroms), sudariusiems santuoką ar registruotos partnerystės sutartį, ir atitinkamai ribojama (paneigiama) poroms, kurios de facto kuria šeimos santykius, tačiau jų neformalizuoja, pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį ir 38 straipsnio 1, 2 dalis.

Pareiškėja pažymi, kad pagal Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį valstybė turi pareigą žmogui susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą, o tai suponuoja ir valstybės pareigą įstatyme įtvirtinant pagalbinio apvaisinimo teisinį reguliavimą nesudaryti prielaidų teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas priklausomai nuo asmenų pasirinktos šeimos santykių formos. Pareiškėjos teigimu, pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, nevaisingumas yra laikomas liga, todėl šios ligos gydymas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į asmenų šeimos santykių formą. Teisinis reguliavimas, kuriuo santuokos nesudariusioms poroms neužtikrinama medicininė pagalba, t. y. paneigiama teisė į pagalbinį apvaisinimą, pareiškėjos vertinimu, pažeidžia Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Šie prašymai atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje ir Konstitucinio Teismo reglamento 68 punkte nustatytus reikalavimus, todėl ir priimti nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Prašymų tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/8_2024.htm; https://lrkt.lt/~prasymai/9_2024.htm.

00
Teismų praktikos išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl vartotojo teisių apsaugos aiškinimo
2024-07-12, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Nuteistajam iki gyvos galvos neteisėtai neleista išvykti į tėvo laidotuves
2024-07-11, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-554/21, C-622/21, C-727/21
2024-07-11, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimas dirbtinio intelekto srityje
2024-07-10, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
2024-07-11
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-07-10
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-07-10
Naujausios diskusijos
13:12
13:01
12:15
19:54
13:58
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti