Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Priimta nagrinėti dalis prašymo įvertinti Rinkimų kodekso nuostatos, pagal kurią asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, konstitucingumą
2024-06-06 , Konstitucinis Teismas
Juditos Grigelytės, VŽ foto

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) prašymą ištirti, ar Rinkimų kodekso 11  straipsnio 1 dalies 1 punktas (2023 m. spalio 10 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tuo pačiu sprendimu Konstitucinis Teismas atsisakė vertinti šio teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos, kurioje, be kita ko, prašoma pripažinti neteisėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neregistruoti kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą asmens, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjimą.

Pareiškėjas LVAT prašyme Konstituciniam Teismui abejoja, ar teisinis reguliavimas, numatantis pasyviosios rinkimų teisės apribojimą kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti bet kurios baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teisės būti išrinktam ribojimu, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu, kaip to reikalaujama pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, taip pat atitinkančiu konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų ir pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Pareiškėjas pažymi, kad Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pasyviosios rinkimų teisės apribojimas yra siejamas, be kita ko, su nebaigimu atlikti bet kurios iš baudžiamojo poveikio priemonių, šių priemonių niekaip nediferencijuojant, be kita ko, neatsižvelgiant į tai, kad tik viena iš Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra susijusi su viešosios teisės būti išrinktam ribojimu. Taigi pasyviosios rinkimų teisės apribojimas taikomas visiems asmenims, nebaigusiems atlikti bet kurios baudžiamojo poveikio priemonės, o ne iš anksto apibrėžtai asmenų grupei, priklausomai nuo jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ar tikslų, kurių siekiama teismo skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, neproporcingai ribojama asmenų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nesusijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, pasyvioji rinkimų teisė, t. y. tokių asmenų teisės iš esmės suvaržomos griežčiau, nei numatyta teismo nuosprendžiu skiriant jiems taikytiną baudžiamojo poveikio priemonę.

Pareiškėjas taip pat abejoja dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 56 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Pareiškėjo nuomone, šioje Konstitucijos nuostatoje įtvirtinti reikalavimai kandidatams į Seimo narius taikytini ir kandidatams rinkimuose į Europos Parlamentą. Pareiškėjui kyla abejonė, ar ginčijamas teisinis reguliavimas, pasyviosios rinkimų teisės apribojimą susiejęs ne tik su paskirtos bausmės, bet ir su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimu, t. y. galimai išplėtęs Konstitucijoje nustatytus pasyviosios rinkimų teisės ribojimus, yra konstituciškai pagrįstas ir neprieštarauja Konstitucijos 56 straipsnio 2 daliai.

Konstatavęs, kad prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui atitinka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, Konstitucinis Teismas priėmė jį nagrinėti.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2023 m. spalio 10 d. redakcija) atitiktį tiek, kiek jame nustatyta, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų visumos matyti, kad ginčyto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 1 daliai jis abejoja iš esmės dėl to, kad šio teisinio reguliavimo nuostatos, pareiškėjo manymu, nėra suderintos su BK, be kita ko, jo 681 straipsnio, nuostatomis, tarp jų yra kolizija.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Todėl šią prašymo dalį atsisakyta nagrinėti.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. Paieška - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (lrkt.lt)

00
Teismų praktikos išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl vartotojo teisių apsaugos aiškinimo
2024-07-12, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Nuteistajam iki gyvos galvos neteisėtai neleista išvykti į tėvo laidotuves
2024-07-11, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-554/21, C-622/21, C-727/21
2024-07-11, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimas dirbtinio intelekto srityje
2024-07-10, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
2024-07-11
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-07-10
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
2024-07-10
Naujausios diskusijos
13:12
13:01
12:15
19:54
13:58
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti