Sveikatos apsauga: sveikatos apsaugos ministras galėjo numatyti papildomą finansavimą toms savivaldybėms, kurios steigs sveikatos centrus struktūrinio bendradarbiavimo pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 12 d. sprendimu pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-879 patvirtinto Regioniniu bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimo veiksmų plano (Modernizavimo planas) nuostatos dėl papildomai regionų savivaldybėms paskirstomo finansavimo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugai vystyti (steigti sveikatos centrus) neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms.
LVAT atkreipė dėmesį, kad teisės aktų pakeitimais buvo numatyta nauja savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga sveikatos centras. Sveikatos centras savo veiklą gali organizuoti pasirinkta darbo organizavimo forma struktūriniu (asmens sveikatos priežiūros įstaigoms jungiantis į vieną juridinį asmenį) arba funkciniu (sudarant bendradarbiavimo sutartis) bendradarbiavimo būdais. Pareiškėjo ginčytose Modernizavimo plano nuostatose buvo numatyta, jog papildomą finansavimą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugai vystyti gali gauti tos savivaldybės, kurios steigia sveikatos centrus struktūrinio bendradarbiavimo būdu.
Įvertinusi aplinkybes, kuriomis grindžiamas aptartas diferencijuotas teisinis reguliavimas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad subjektai, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas šiuo atveju pasižymi teisinės padėties skirtumais, dėl ko toks diferencijuotas teisinis reguliavimas yra objektyviai pateisintinas skiriasi aptartų skirtingos rūšies sveikatos centrų steigimui objektyviai reikalingų investicijų (patirtinų steigimo sąnaudų) dydžiai. Objektyvus poreikis didesniam finansavimui struktūrinio sveikatos centro steigimo atveju yra siejamas su didesniais jo steigimo kaštais, be kita ko, reorganizuojant iki tol veikusias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pertvarkant infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius. Be to, tokiu reguliavimu Sveikatos apsaugos ministerija siekė pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų sveikatos apsaugos sistemos modernizavimo srityje įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad ginčijamos Modernizavimo plano nuostatos neprieštaravo Konstitucijoje ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems lygiateisiškumo ir objektyvumo principams.
Pareiškėjas taip pat manė, kad papildomo finansavimo numatymas struktūriniu bendradarbiavimo modeliu besijungiantiems sveikatos centrams pats savaime vertintinas kaip sąžiningos konkurencijos neužtikrinimas. Išplėstinė teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutiko akcentuodama, kad jau buvo įvertinta, jog struktūrinio bendradarbiavimo pagrindu pagrįsto sveikatos centro sukūrimas objektyviai reikalauja didesnių investicijų, kurių nepatiria funkcinio bendradarbiavimo pagrindu besijungiantys sveikatos centrai. Be to, visoms savivaldybėms numatyta galimybė pasirinkti, kaip jos teiks pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, pasirenkant tokį sveikatos centro modelį, kuriam numatytas papildomas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėtu atveju nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad vien ginčijamose Modernizavimo plano nuostatose įtvirtintas reguliavimas galėtų būti vertinamas kaip savaime suteikiantis privilegijas sveikatos centrams, kurie jungiasi struktūrinio bendradarbiavimo pagrindu ar diskriminuojantis tuos sveikatos centrus, kurie jungiasi funkcinio bendradarbiavimo pagrindu, Konkurencijos įstatymo taikymo prasme, t. y. nebuvo pagrindo jo vertinti ir kaip nesuderinamo su sąžiningos konkurencijos laisve.
Administracinė byla Nr. eI-9-602/2024.
