PRANEŠIMAS SPAUDAI Nr. 115/24
2024 m. liepos 29 d., Liuksemburgas
Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-112/22, CU, ir C-223/22, ND| (Socialinė parama Netiesioginė diskriminacija)
Socialinė parama: trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, galimybė pasinaudoti socialinės apsaugos, socialinės paramos arba socialinio saugumo priemone negali būti siejama su sąlyga būti pragyvenus valstybėje narėje ne mažiau kaip dešimt metų.
Valstybė narė negali trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, galimybės pasinaudoti socialinės apsaugos, socialinės paramos arba socialinio saugumo priemone sieti su sąlyga, taikoma ir šios valstybės narės piliečiams, būti pragyvenus šioje valstybėje narėje ne mažiau kaip dešimt metų, iš jų pastaruosius dvejus metus nepertraukiamai. Jai taip pat draudžiama taikyti baudžiamąją sankciją už melagingą su šia neteisėta gyvenimo šalyje sąlyga susijusią informaciją.
Dvi trečiųjų šalių pilietės, Italijoje turinčios ilgalaikių gyventojų statusą, kaltinamos padariusios nusikalstamą veiką.
Jos pateikė prašymus skirti piliečio bazines pajamas socialinės paramos išmoką, skirtą minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti. Prašymuose jos melagingai nurodė, kad atitinka šios išmokos skyrimo sąlygas, įskaitant sąlygą būti Italijoje pragyvenus bent dešimt metų, iš jų dvejus paskutinius metus nepertraukiamai. Taip jos neteisėtai gavo atitinkamai 3 414,40 EUR ir 3 186,66 EUR. Neapolio teismas (Italija) klausė Teisingumo Teismo, ar ši gyvenimo šalyje sąlyga atitinka Direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso1.
Pirmiausia Teisingumo Teismas konstatavo, kad nagrinėjama gyvenimo šalyje sąlyga yra trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, netiesioginė diskriminacija. Nors ši sąlyga taikoma ir atitinkamos valstybės narės piliečiams, labiausiai ji daro poveikį ne tos valstybės narės piliečiams, o tarp jų, be kita ko, yra trečiųjų šalių piliečiai.
Teisingumo Teismas taip pat nagrinėjo, ar šis skirtingas požiūris gali būti pateisinamas tuo, kad atitinkamos valstybės narės piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai toje valstybėje narėje, ryšiai su šia valstybe nare yra skirtingi. Teisingumo Teismas konstatavo, kad direktyvoje numatyta sąlyga teisėtai ir nepertraukiamai būti pragyvenus valstybės narės teritorijoje penkerius metus, kad ši valstybė narė galėtų suteikti trečiosios šalies piliečiui ilgalaikio gyventojo statusą. Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, jog šis laikotarpis turi būti laikomas pakankamu, kad asmuo turėtų teisę į vienodą požiūrį kaip ir į tos valstybės narės piliečius, be kita ko, kiek tai susiję su socialine apsauga, socialine parama ir socialiniu saugumu. Taigi valstybė narė negali vienašališkai pratęsti direktyvoje numatyto gyvenimo šalyje laikotarpio, reikalaujamo tam, kad trečiosios šalies pilietis, kuris yra ilgalaikis gyventojas, galėtų būti traktuojamas taip pat kaip ir šios valstybės narės piliečiai, kiek tai susiję su galimybe pasinaudoti tokia priemone.
Galiausiai Teisingumo Teismas pažymėjo, kad atitinkamai valstybei narei draudžiama taikyti baudžiamąją sankciją už melagingą informaciją, susijusią su Sąjungos teisę pažeidžiančia gyvenimo šalyje sąlyga.
PRIMINIMAS: Kreipimaisi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo valstybių narių teismams, nagrinėjantiems juose iškeltas bylas, suteikia galimybę pateikti Teisingumo Teismui klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar Sąjungos teisės akto galiojimo. Teisingumo Teismas nenagrinėja nacionalinės bylos. Remdamasis Teisingumo Teismo sprendimu šią bylą turi išspręsti nacionalinis teismas. Šis sprendimas taip pat privalomas kitiems nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems panašias problemas.
