2024 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje sprendė dėl administracinės paskirties pastato (Pastato) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai, siekiant gauti statybos leidimą pagal administracinės paskirties patalpų perplanavimo į gyvenamosios paskirties patalpas projektą (Projektą), vienas iš bendraturčių atsisako duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį.

Ieškovė prašė teismo pripažinti jos teisę be atsakovės sutikimo įgyvendinti administracinės paskirties pastato administracinės paskirties patalpų sujungimo, nekeičiant patalpų paskirties, ir administracinės paskirties patalpų perplanavimo, keičiant paskirtį į gyvenamąją, Projektą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, jog sprendžiant, kurios teisės normos taikytinos tarp bendraturčių susiklosčiusiems teisiniams santykiams kvalifikuoti (CK 4.75–4.81 straipsniai ar CK 4.82–4.85 straipsniai) tais atvejais, kai pastatas yra administracinės paskirties, o jame esančios patalpos yra mišrios paskirties, t. y. pastate yra tiek gyvenamosios paskirties patalpų, tiek negyvenamosios paskirties patalpų, būtina nustatyti ne tik nuosavybės teisės rūšį (ar atitinkamos patalpos asmenims priklauso asmeninės nuosavybės, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise), bet ir tai, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro gyvenamosios paskirties patalpos ir kokią – negyvenamosios paskirties patalpos. Todėl, jeigu didžiąją dalį pastato ploto sudaro kitos (negyvenamosios) paskirties patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.75–4.81 straipsniai).

Byloje nustatyta, jog Pastatas ir didžioji dalis nekilnojamojo turto jame yra administracinės paskirties, patalpos Pastate fiziniams ir juridiniams asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, gyvenamosios paskirties patalpų dalis Pastate yra labai nežymi, t. y. mažiau kaip pusė Pastato naudingojo ploto, atsakovė yra paties Pastato bendraturtė, todėl tokios paskirties pastate bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyvendinama taikant CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį režimą ir patalpų paskirčiai pakeisti būtina gauti visų Pastato bendraturčių sutikimą.

Teisėjų kolegija išaiškino, jog asmens teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą kyla negavus bendraturčio sutikimo atlikti atitinkamus statybos darbus po to, kai bendraturčiui buvo tinkamai atskleisti statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nustatė ginčui svarbias aplinkybes, vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl Projekte nustatytų sprendinių įgyvendinimo yra nepagrįstas.

Bylos Nr. e3K-3-157-381/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir nesundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.