Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl UAB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimo atmesti UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymą, konstatavo, kad UAB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas atmesti UAB „Skinest Baltija“ pateiktą pasiūlymą akumuliatorių ir galvaninių elementų pirkime teisėtas ir atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai (VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 4 ir 5 punktai) numato galimybę perkančiosioms organizacijoms atmesti pasiūlymą, jeigu Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys (fiziniai ar juridiniai) ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų arba jei perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų patvirtintos informacijos, kad aptartų subjektų veikla ir jų ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

UAB „Lietuvos geležinkeliai“ atmetė UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymą būtent dėl to, kad, šios bendrovės galutinis naudos gavėjas yra fizinis asmuo, dėl kurio neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra nuspręsta 2018 m. Vyriausybės nutarimais.

Teismas pabrėžė, kad nors minėtame įstatyme numatyti tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindai siejami ne su savarankiškai pačios perkančiosios organizacijos surinkta informacija, bet su kompetentingų institucijų turima informacija, kad atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, arba Vyriausybės sprendimu, priimtu remiantis kompetentingų institucijų turima informacija, tačiau įgaliojimai priimti sprendimą dėl pasiūlymų atmetimo suteikti ne Vyriausybei ar kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms, bet pačioms perkančiosioms organizacijoms.

Byloje nustatyta, kad UAB „Lietuvos geležinkeliai“, prieš priimdama sprendimą atmesti UAB „Skinest Baltija“ pateiktą pasiūlymą, atliko individualų situacijos vertinimą: kreipėsi į šią bendrovę, siekdama iš jos gauti visą reikiamą ir būtiną informaciją dėl Vyriausybės nutarimais nustatytų bendrovės galutinio naudos gavėjo ryšių su Rusijoje veikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams, (ne)egzistavimo akumuliatorių ir galvaninių elementų pirkimo metu, tačiau jokios naujos informacijos, paneigiančius nustatytus ryšius, negavo. UAB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba ir už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingomis institucijomis.

Teismas nurodė, kad tiek UAB „Skinest Baltija“, tiek minėtų kompetentingų institucijų pateikta informacija patvirtino, jog Vyriausybės nutarimuose nurodyta informacija, susijusi su UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininko ryšiais, yra aktuali, nes tokie ryšiai pirkimo metu nebuvo nutraukti. Be to, pateikti duomenys patvirtino, kad įmonių grupės savininko ryšiai su Rusijoje veikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis nėra vienkartiniai, atsitiktiniai ar trumpalaikiai, priešingai jie yra ilgalaikio pobūdžio, t. y. nepasikeitė faktinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimti Vyriausybės nutarimai. 

Įvertinęs kompetentingų institucijų nurodytas aplinkybes, UAB „Skinest Baltija“ galutinio naudos gavėjo ryšių pobūdį ir, be kita ko, tai, kad transporto sektorius pripažįstamas svarbiu nacionaliniam saugumui užtikrinti, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo sprendimą ir konstatavo, jog UAB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas atmesti UAB „Skinest Baltija“ pateiktą pasiūlymą akumuliatorių ir galvaninių elementų pirkime yra teisėtas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-468-790/2024 įsiteisėja jo priėmimo dieną (2024 m. spalio 31 d.), tačiau per vieną mėnesį nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.