Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:

– Sporto įstatymo (2022 m. sausio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 19 straipsnio (2022 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalies 10 punktas, 3 dalies nuostata, kad olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, taikomi šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyti kriterijai, neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1, 3 dalims;

– Sporto įstatymo (2024 m. birželio 27 d. redakcija) 20 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 3 dalies nuostata, kad olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, taikomi šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyti kriterijai, Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2859 2 straipsnio 10, 11 dalys neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1, 3 dalims;

– Sporto įstatymo (2024 m. birželio 27 d. redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčio nuostata „neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“ neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams.

Pareiškėja savo abejones grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad esminis Konstitucijoje nustatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu, suponuojantis, be kita ko, jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką.

Pasak pareiškėjos, ginčijamomis Sporto įstatymo nuostatomis, kuriomis sporto organizacijos ir federacijos yra įpareigotos nustatyti savo valdymo organų narių rotaciją, jei jos pretenduoja į lėšas, skiriamas iš valstybės biudžeto, yra tiesiogiai ir nepagrįstai, t. y. nesant jokių objektyvių priežasčių dėl tokio reguliavimo būtinumo, kišamasi į šių asmenų vidinį valdymą, ribojamas asociacijų laisvės principas.

Pareiškėja, abejodama Sporto įstatymo (2024 m. birželio 27 d. redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčio nuostatos „neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“ atitiktimi Konstitucijos 35 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams, teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos situacijai, kai asociacija, norėdama gauti valstybės biudžeto lėšų Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms ir 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 21 straipsnio 9 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti, turės užtikrinti, kad jos vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkai ar kiti asmenys, tvarkantys juridinio asmens apskaitą, be kita ko, nebūtų teisti už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas.

Pareiškėjos nuomone, tokiu ginčijamu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta asmenų teisė netrukdomai vienytis į asociacijas, nes susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką. Taigi, pasak pareiškėjos, tik pati asociacija turi teisę spręsti, kokie reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos, yra keliami jos nariams ir asociacijos veikloje dalyvaujantiems asmenims.

Be to, pareiškėja teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu neproporcingai siekiamiems tikslams visam laikui užkertamas kelias skirti juridiniams asmenims valstybės finansavimą tam tikroms jų vykdomoms programoms ir projektams įgyvendinti, jeigu juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai ar kiti įstatyme nurodyti asmenys yra teisti už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas. Pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju neatsižvelgiama nei į sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo rūšį (nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai ir kt.), nei į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat individualiai nevertinamos kitos reikšmingos su minėtais asmenimis susijusios aplinkybės.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priėmė ją nagrinėti.

Konstitucinis Teismas tuo pačiu sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti minėto Sporto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui. Konstitucinis Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėja nepateikia teisinių argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek jos nurodyta, atitikties Konstitucijos 29 straipsniui. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto reikalavimo nurodyti pareiškėjo poziciją dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinį pagrindimą.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ši prašymo dalis grąžintina pareiškėjai. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3072/content.