Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius teisėtai nustatė pareiškėjų, galinčių teikti paklausimus dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo, ratą.

Išnagrinėjusi norminę bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu pripažino, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V1-349, kuriuo nustatomi konkretūs asmenys, galintys pateikti priežiūros institucijai paklausimus dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo, neprieštarauja Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms. Pagal nustatytą tvarką, paklausimus dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo gali teikti vertinimo užsakovas, turto savininkas, viešojo administravimo subjektas arba teismas, pateikęs įpareigojimą įvertinti ataskaitos atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Teismas, atlikęs sisteminį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų vertinimą, konstatavo, kad įstatymų leidėjas siekė suteikti Tarnybos direktoriui galimybę detaliai reguliuoti paklausimų dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, įskaitant asmenų, galinčių pateikti tokius paklausimus, ratą. Šiuo klausimu pabrėžta, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai pripažino ataskaitą užsakovo nuosavybe ir nustatė jos ribotą prieinamumą tretiesiems asmenims. Be to, toks aiškinimas kyla iš turto vertinimo ataskaitų teisingumo peržiūros paskirties.

Turto vertinimo ataskaitos atitikties įstatymo reikalavimams vertinimas yra kišimasis tiek į užsakovo, kuris ataskaitą užsakė savo reikmėms, galimybes naudotis savo nuosavybe, tiek į turto arba verslo vertinimo ūkinę veiklą, kuris negali būti neapibrėžtas, suteikiant teisę bet kuriam asmeniui (net neturinčiam jokio aiškaus suinteresuotumo) kreiptis į priežiūros instituciją dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo.

Ši norminė byla buvo inicijuota nagrinėjant administracinę bylą pagal verslo subjekto pateiktą reikalavimą panaikinti priežiūros institucijos atsisakymą peržiūrėti turto vertinimo ataskaitą, kurioje reikšmingai skiriasi valstybinės žemės sklypo, esančio prie Vilniaus autobusų ir Geležinkelio stočių, vertė, palyginti su kita ataskaita, parengta vėliau. Teismas atkreipė dėmesį, kad verslo subjektas, kuris nedalyvavo sandoriuose dėl sklypo perleidimo ir nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, negali tiesiogiai inicijuoti turto vertinimo ataskaitų peržiūros pagal nustatytą tvarką. Tačiau, kilus ginčui, suinteresuotieji asmenys turi teisę kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų priežiūros instituciją pateikti išvadą dėl vertinimo ataskaitos atitikties įstatymo reikalavimams.

Administracinė byla Nr. eI-15-821/2024.