Finansų priežiūra: priežiūros institucijos elektroninių pinigų įstaigai už finansų rinkos dalyviams taikomų teisės aktų pažeidimus paskirta licencijos panaikinimo sankcija įvertinta kaip proporcinga padarytiems teisės aktų pažeidimams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Finolita Unio“ apeliacinį skundą ir patvirtino Lietuvos banko nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos bankas panaikino pareiškėjo licenciją nustatęs Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, tokius kaip privalomo turėti nuosavo kapitalo neatitikimas, netinkamas rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimas, netinkamas klientų tapatybės nustatymas, netinkamos kliento pažinimo procedūros įdiegimas, netinkama klientų dalykinių santykių ir operacijų stebėsena, tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų reikalavimų įgyvendinimo neužtikrinimas ir kt.

Pareiškėjas ginčijo Lietuvos banko nutarime nustatytus pažeidimus, taip pat kvestionavo paskirtos poveikio priemonės proporcingumą.

LVAT, įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių argumentus, nutarė, kad Lietuvos bankas pagrįstai nustatė ir tinkamai įvertino visus pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus.

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje analizavo iš Europos Sąjungos teisės kylančius įpareigojimus ir pažymėjo, kad bylai aktualioje Direktyvoje Nr. 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos yra pabrėžiama kryptingos ir proporcingos prevencijos, neleidžiančios pasinaudoti finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, svarba. Taip pat iš šios direktyvos valstybėms narėms kyla pareiga nacionalinėje teisėje nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines sankcijas bei priemones už nacionalinių nuostatų, perkeliančių šią direktyvą į nacionalinę teisę, nesilaikymą, užtikrinant veiksmingą kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

Sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo, vadovaujantis Europos Sąjungos teisminių institucijų pateiktais išaiškinimais, pažymėta, kad tam, jog ūkio subjektui būtų pritaikyta pati griežčiausia poveikio priemonė – licencijos galiojimo panaikinimas – nėra būtina sulyginti dėl tokio ūkio subjekto atlikto tyrimo duomenis su kitais Lietuvos banko tyrimais ir kituose tyrimuose ūkio subjektams už panašius pažeidimus taikytas sankcijas. Tokios poveikio priemonės taikymui yra svarbu tinkamai įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, nustatančios tam tikras elgesio taisykles, o pažeidimo sunkumas, nustatant tinkamą sankcijos dydį, vertinamas atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus standartus.

Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, jo individualią situaciją, padaryto pažeidimo įtaką finansų rinkos skaidrumui ir patikimumui, kitus veiksnius, Lietuvos banko pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė pripažinta pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat ji įvertinta kaip atitinkanti pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų mastą, teisingumo, protingumo kriterijus ir paskirta pagal Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 7 dalies reikalavimus, atitinkanti minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą. Švelnesnės poveikio priemonės taikymas neleistų pasiekti finansų rinkos priežiūros tikslų, veiksmingai neužtikrintų finansų rinkos skaidrumo ir stabilumo.

Administracinė byla Nr. eA-9-822/2024.