Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau Įstatymas) 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą. Pasak pareiškėjos, ginčytoje Įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje įtvirtinus teismo pareigą įpareigoti laikinųjų apsaugos priemonių prašiusią šalį pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kai nuostolių dydis yra ne įrodinėjamas, o apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta įstatyme (t. y. dauginant prašomų rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW), ir dėl to yra neproporcingai didelis, iš esmės yra apribota šalių galimybė prašyti laikinųjų apsaugos priemonių ir kartu teisė kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjos nuomone, pagal šį teisinį reguliavimą, teismas neturi kompetencijos spręsti, ar reikalavimas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra pagrįstas ir proporcingas, taigi šiuo aspektu teismas nebevykdo teisingumo.
Spręsdamas dėl Įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas, o būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga yra asmens teisė kreiptis į teismą.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos tinkamos prielaidos tam, kad teismo priimti ir įsiteisėję baigiamieji aktai būtų įvykdyti, kaip antai įstatyme įtvirtinant priemones, kurios gali būti taikomos iki teismo baigiamojo akto priėmimo, jo įsiteisėjimo ir vėliau, siekiant užtikrinti realų teismo baigiamuoju aktu patvirtintų asmens reikalavimų įvykdymą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokias priemones ir jų taikymo sąlygas, turi paisyti Konstitucijos, jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo teisė kreiptis į teismą nebūtų dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas, be kita ko, taip, kad ši teisė taptų deklaratyvi, o teismas negalėtų vykdyti tokio teisingumo, kurio reikalaujama pagal Konstituciją.
Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, kad iš Įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog tam tikrais atvejais gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau ginčytoje to paties straipsnio 8 dalyje, reguliuodamas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir nustatęs bendrą taisyklę, taikomą visais minėtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atvejais, kai tokių nuostolių dydis nustatomas ne pagal realią jų atsiradimo galimybę, o apskaičiuojamas tik pagal įstatyme nurodytus dydžius, įstatymų leidėjas nesudarė teismui prielaidų tam, kad jis galėtų individualiai įvertinti ginčo šalies, prašiusios galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, galimai patiriamų nuostolių atsiradimo realumą, jų priežastinį ryšį su minėtų priemonių taikymu, taip pat tokių nuostolių dydį. Įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje nustatęs prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo šalies pareigą užtikrinti taip apskaičiuotų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir kartu nustatęs, kad šios pareigos neįvykdymo padarinys laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, įstatymų leidėjas nepagrįstai pasunkino asmens teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įgyvendinimą.
Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tokiu ginčytu teisiniu reguliavimu kartu užkertamas kelias teismui priimti pagrįstus ir motyvuotus sprendimus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, taip pat sudaromos prielaidos teismui, sprendžiančiam bylos šalių ginčą iš esmės, vykdyti formalų teisingumą.
Be to, pagal Civilinio proceso kodeksą (toliau CPK), be kita ko, jo 146 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalį, skirtingai, nei nustatyta ginčytoje Įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje, teismas turi teisę reikalauti iš galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo prašančios ginčo šalies (atsakovo) pagrįsti tokių nuostolių tikimybę, jų dydį ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą galimų nuostolių dydį. Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad energetikos srityje kylantys ginčai, išskyrus susijusius su viešaisiais pirkimais, nepatenka į CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis, kuriose galimos išimtys iš CPK nustatytos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
Vadinasi, pažymėjo Konstitucinis Teismas, skundų nagrinėjimą atsinaujinančių išteklių energetikos srityje reglamentuojančio Įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje nustačius kitokį, nei įtvirtinta CPK 146 straipsnio 1 dalyje, teisinį reguliavimą, nesilaikyta CPK 1 straipsnio 1 dalyje (2020 m. kovo 31 d. redakcija) nustatytų reikalavimų, nukrypta nuo CPK nustatytos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos ir taip nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kylančių reikalavimų, kad įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius.
Taigi, konstatavo Konstitucinis Teismas, ginčytoje Įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, kuriuo nepagrįstai pasunkinamas asmens teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įgyvendinimas, o teismui užkertamas kelias priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, taip pat sudaromos prielaidos teismui, sprendžiančiam bylos šalių ginčą iš esmės, vykdyti Konstitucijos neatitinkantį formalų teisingumą, taip pažeidžiant iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančius reikalavimus.
Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3101/content.