Pilietybė: lietuvių kilmės pažymėjimas asmens prašymu gali būti išduotas tuo atveju, jei šis asmuo atitinka objektyvųjį kriterijų (tokio asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai) ir subjektyvųjį kriterijų (asmuo laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Rusijos pilietės argumentus dėl Migracijos departamento sprendimo. Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjai lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

Pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jai lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, teigdama, jog jos protėviai buvo lietuviai ir pareiškėja pati save laiko lietuve. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, Migracijos departamentas atsisakė išduoti šį leidimą, nes visi dokumentai dėl pareiškėjos protėvių kaip lietuvių kilmės asmenų buvo išduoti Rusijoje po 2022 metų, tačiau anksčiau išduotuose dokumentuose buvo nurodyta, jog pareiškėjos proseneliai yra rusai, o ne lietuviai. Migracijos departamentas pažymėjo, jog tai, kad pagal Rusijos teisę šioje valstybėje išduotuose dokumentuose yra nurodyta to asmens tautybė, nelemia ir objektyviai neįrodo jo tautybės.

Nagrinėdamas pareiškėjos argumentus, LVAT pažymėjo, jog pareiškėja ir atsakovas nesutaria dėl to, ar pareiškėjos pateikti dokumentai yra pakankami įrodymai tam, kad Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka pareiškėjai būtų išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Šiame kontekste buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia lietuvių kilmės asmenims tam tikras specialiąsias (lyginant su kitais užsieniečiais) teises, pavyzdžiui, lietuvių kilmė yra vienas iš pagrindų gauti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje ar Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, netaikant natūralizacijos sąlygų. Be to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nutartyje taip pat akcentuota, jog asmens etninė tapatybė traktuotina kaip esminis asmens privataus gyvenimo ir tapatybės aspektas, patenkantis į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį.

Šiuo atveju LVAT atkreipė dėmesį, jog pareiškėja pati save laiko lietuve ir tai deklaravo atsakovui pateiktu rašytiniu pareiškimu, todėl ji atitinka subjektyvųjį kriterijų. Tačiau sprendžiant dėl objektyviojo kriterijaus pripažinti asmenį lietuvių kilmės, dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis. Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kuriais ji grindė objektyvųjį kriterijų, buvo padaryta išvada, jog Migracijos departamentas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėją lietuvių kilmės asmeniu. LVAT vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir teisiškai pagrįstų paaiškinimų, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindais pareiškėjos pateiktuose vėliau nei 2022 metais išduotuose dokumentuose buvo įrašyta jos senelės tautybė „lietuvė“, o byloje teisiškai reikšminga aplinkybė dėl pareiškėjos pripažinimo lietuvių kilmės asmeniu yra susijusi su pareiškėjos senelės tautybės nustatymu.

Administracinė byla Nr. eA-1196-520/2025