Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl ieškinio pagrindo, pagal kurį UAB „Lex Ano“ turės nutraukti iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamų vaistų prekybą Lietuvoje, pašalinti iš rinkos jau esamus vaistus ir ateityje nebegalės prekiauti šiais vaistais.

Ieškinį bendrovei „Lex Ano“ dėl parduodamų vaistų prekybos nutraukimo ir turtinės žalos atlyginimo pareiškė Vokietijos įmonė „Berlin-Chemie AG“, gaminanti ir platinanti vaistus su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska, skirtus skydliaukės ligoms gydyti. Šie „Berlin-Chemie AG“ gaminami vaistai Lietuvoje platinami pavadinimu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, o Vengrijoje – „Letrox“. UAB „Lex Ano“, gavusi reikiamus leidimus, informavo „Berlin-Chemie AG“, kad ketina iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuoti vaistus „Letrox“, bet kitu pavadinimu – „L-Thyroxin Berlin-Chemie“. „Berlin-Chemie AG“, kaip Lietuvoje registruoto prekių ženklo „Berlin-Chemie“ savininkė, prieštaravo ir dėl importuojamų vaistų perpakavimo, ir dėl jų pervadinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Lex Ano“ neįrodė, jog buvo būtina perpakuoti lygiagrečiai iš Vengrijos į Lietuvą importuojamus vaistus „Letrox“, pažymint juos „Berlin-Chemie AG“ priklausančiu ženklu. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad vaistų perpakavimu ir pervadinimu UAB „Lex Ano“ siekia išimtinai komercinės naudos, kadangi neegzistuoja nei teisinės, nei praktinės kliūtys Lietuvoje pardavinėti neperpakuotus ir nepervadintus lygiagrečiai iš Vengrijos į Lietuvą importuojamus vaistus. 

Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad Lietuvos vaistinės atsisakytų prekiauti neperpakuotais ir nepervadintais lygiagrečiai importuojamais vaistais. Valstybinės ligonių kasos tyrimas taip pat parodė, kad 20 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų rinktųsi vaistus su mažesne paciento priemoka, nepriklausomai nuo jų pavadinimo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat paaiškėjo, kad kitas lygiagretus importuotojas Lietuvoje įregistravo ir šiuo metu platina Nyderlanduose registruotus vaistus su tokia pat veikliąja medžiaga, kurių pavadinimas – „Euthyrox“.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė tik patvirtina, jog „Berlin-Chemie AG“, prieštaraudama UAB „Lex Ano“ lygiagrečiai importuojamų vaistų perpakavimui, nesiekia dirbtinio rinkų padalijimo, kadangi lygiagretaus importuotojo patekimas į rinką neperpakuojant vaistų, t. y. jais prekiaujant originaliu pavadinimu, naudojamu eksporto valstybėje, yra objektyviai įmanomas.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-881/2025 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Bylos dalis dėl žalos atlyginimo Vokietijos įmonei „Berlin-Chemie AG“ bus nagrinėjama, kai įsiteisės sprendimas dėl UAB „Lex Ano“ parduodamų vaistų prekybos nutraukimo.

Komentuoja „Lex Ano“ advokatas Laurynas Lukošiūnas, „HubLegal“ advokatų kontoros vadovaujantis partneris:

„Pastarasis teismo sprendimas jau ne pirmas šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas anksčiau buvo konstatavęs, kad „Berlin Chemie“ veiksmai skaido vieningą Europos Sąjungos rinką, sudaro dirbtines kliūtis lygiagrečiam importui ir konkurentų atėjimui į skirtingas rinkas bei pažeidžia vartotojų ir valstybės interesus, nes vaistinio preparato, įrašyto į kompensuojamų vaistų sąrašą, kainų skirtumą apmoka visi Lietuvos gyventojai. Praėjusių metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pirmą kartą spręsdamas dėl lygiagretaus vaistų importo ir grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pasisakė, kad šioje byloje turi būti diskutuojama ne apie kainas. Pasak Aukščiausiojo Teismo, prekių ženklo savininko teisės neturėtų riboti konkurencijos ir mažinti vaisto prieinamumo pacientams, o prekių ženklo apsauga neturėtų prieštarauti laisvam prekių judėjimui, iškreipti konkurenciją ES vaistų rinkoje, dirbtinai dalyti rinką tarp ES valstybių narių.

Gaila, kad Lietuvos apeliacinis teismas savaip interpretavo Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neišgirdo bendrovės argumentų ir prašymo vertinti konkurencijos sąlygas farmacijos rinkoje bei lietuviško kapitalo įmonės bandymo konkuruoti su viena iš didžiausių farmacijos sektoriaus bendrovių. Apmaudu, kad šis teismas, kalbėdamas apie komercinį situacijos įvertinimą, visiškai ignoravo joje dominuojančio subjekto tikrųjų motyvų identifikavimą, taip lygiagretiems importuotojams Lietuvoje palikdamas 0,34 % ginčo vaisto rinkos. Kadangi teismų sprendimai šioje byloje kardinaliai skiriasi, „Lex Ano“ dar kartą kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu objektyviai įvertinti lygiagrečių importuotojų realias galimybes veiksmingai pateikti į Lietuvos vaistų rinką, kurioje ir taip stokojama konkurencijos, pasisakyti dėl šiame ginče iškeltų galutiniams vartotojams reikšmingų teisės klausimų, taip pat dėl laisvo prekių judėjimo ES principo realaus veikimo užtikrinimo ir apsaugos Lietuvoje.“