Skolų išieškojimo įmonė ir Lietuvos apeliaciniame teisme bandė įrodyti, kad, pateikusi ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo jai esą skolingai bendrovei, tik gynė savo bei pradinio kreditoriaus teises, tačiau ir apeliacinės instancijos teisme išgirdo, kad taip ji nesąžiningai pasinaudojo teisinėmis priemonėmis ir už tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai skyrė baudą.

Skolų išieškojimu užsiimanti įmonė, įsigijusi 1 300 Eur reikalavimą iš kito asmens, kreipėsi į apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą skolingai bendrovei. Apygardos teismas konstatavo, kad skolininke nurodoma bendrovė yra moki, dirba pelningai, o įvardijamos skolos nemoka tik todėl, kad ginčija pradinio kreditoriaus atliktų rangos darbų kokybę. Ši aplinkybė skolų išieškotojai buvo žinoma. Dėl to apygardos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, o šią bylą be pagrindo inicijavusiai skolų išieškojimo įmonei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė 900 Eur baudą, šią sumą lygiomis dalimis priteisdamas valstybei ir nukentėjusiai nuo tokio veiksmo bendrovei.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti pažeistą savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, bet kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą ir pan.

Aptariamu atveju skolų išieškojimo įmonė prašė iškelti bendrovei bankroto bylą, nenurodydama konkrečių aplinkybių, įrodančių blogą bendrovės finansinę padėtį, ir nepateikdama konkrečių įrodymų, bent preliminariai patvirtinančių, kad bendrovė yra nemoki ar delsia atsiskaityti su kreditoriais. Byloje konstatuota, kad skolų išieškojimo įmonė, siekdama iš bendrovės išieškoti skolą, naudojo spaudimą – grasino bankroto byla, neigiamais padariniais vadovui, skolos paviešinimu ir poveikiu verslui.

Apeliacinio teismo vertinimu, toks įmonės elgesys nesąžiningas, nes bankroto bylos inicijavimas buvo tik priemonė priversti bendrovę sumokėti reikalaujamą sumą ir atsisakyti skolos ginčijimo, o ne teisėtas būdas spręsti įsiskolinimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolų išieškojimo įmonei, laikančiai save šios srities profesionale, taikytini aukštesni nei vidutiniai tinkamo procesinio elgesio standartai, ir konstatavo, kad į tai pagrįstai atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl baudos už nesąžiningą pareiškimą skyrimo.

„Skolų išieškojimo įmonė naudojosi juridinių asmenų nemokumo institutu ne pagal paskirtį, darydama spaudimą dėl skolos sumokėjimo nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas įmonei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstai paskyrė 900 Eur baudą“, – pažymėjo Apeliacinis teismas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti paskirta iki 5 tūkst. Eur bauda, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-140-854/2025 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Venta Valčackienė
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko
padėjėja ryšiams su visuomene
Tel. 0 706 63 273, mob. 0 675 47477
El. p. [email protected] 
www.apeliacinis.lt | Facebook