Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei rekonstruojamas pastatas nuomojamas, tokio pastato savininkas (valdytojas) privalo aiškiai ir tinkamai informuoti nuomininką apie pastato trūkumus, kurie dėl neatitikties specialioms elgesio saugumo taisyklėms gali sukelti pavojų, arba imtis kitų priemonių, kurios užkirstų kelią žalai kilti. Priešingu atveju asmuo prisiima su tokio pastato naudojimu susijusią žalingų padarinių kilimo riziką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmuo, veikdamas juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesams, neįsitikinęs, kad pastatas atitinka saugumo reikalavimus – statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatų 211.4 ir 225.1 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, neinformavęs nuomininko apie pastato trūkumus, o būtent apie neįrengtą aptvarą, apsaugantį nuo kritimo iš aukščio, išnuomojo jį. Nukentėjusieji, nuomos sutarties pagrindu būdami pastato antrame aukšte esančiame kambaryje, atidarę varstomo lango / balkono duris, prie kurių nebuvo įrengti metaliniai aptvarai, abu vienas po kito žengė pro jas, nukrito ant žemės ir taip abiem buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Atmesdamas nuteistųjų, jų gynėjo ir (ar) atstovo kasacinių skundų argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatuose nurodyti reikalavimai turi būti aiškinami kaip įtvirtinantys reikalavimus ir faktiškai naudojamam statiniui, kuris turi būti pabaigtas pagal parengtą rekonstrukcijos projektą. Jei rekonstruojamas ar nebaigtas rekonstruoti pastatas nuomojamas, būtent tokio pastato savininkas (valdytojas) privalo aiškiai ir tinkamai informuoti nuomininką apie jo trūkumus, kurie, kaip nagrinėjamoje byloje, gali sukelti pavojų, arba imtis kitų priemonių, kurios užkirstų kelią žalai kilti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pritardama žemesnės instancijos teismų pozicijai, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne nuomininkas, kuris nebuvo informuotas apie pastato būklę, o nuteistieji (pastato savininkas ir jo vardu ir interesais veikiantis asmuo), sudarydami nuomos sutartį, teisiškai atsako už išnuomoto rekonstruojamo pastato atitiktį saugumo reikalavimams. Nuteistieji, sudarę trumpalaikės nuomos sutartį su vartotoju (privačiu asmeniu) dėl rekonstruojamo pastato, neatitinkančio aptartų saugumo reikalavimų, ir neinformavę jo apie pastato trūkumus, nagrinėjamu atveju turėjo laikytis specialių elgesio taisyklių. Todėl abiejų instancijų teismai statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatų pažeidimą, dėl kurio kilo atitinkamos pasekmės, tinkamai kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo skundą, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai, laikydamiesi BPK reikalavimų, taip pat civilinės atsakomybės bendrųjų ir deliktinės atsakomybės nuostatų, turėjo spręsti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismų nurodytas reikalavimas nukentėjusiajam dėl negautų darbo pajamų priteisimo kreiptis į socialinio draudimo įstaigą nepagrįstai suvaržė asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės žalos, teisę reikalauti iš nuteistųjų atlyginti padarytus nuostolius baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiga nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą kyla už žalą atsakingam asmeniui, o ne socialinio draudimo įstaigai, draudžiamojo įvykio atveju apsaugančiai apdrausto asmens turtinius interesus.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatinėjo priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio, baudžiamosios bylos dalis dėl negautų pajamų nukentėjusiajam atlyginimo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2025 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-976/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.