Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybinės žemės pardavimą ir nuomą vykdanti institucija, nustatydama žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, kilus ginčui, turi pagrįsti savo sprendimą, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jo priėmimo motyvai.
Byloje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo priimtą įsakymą dėl nustatytų valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems statiniams naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas patenkino šį reikalavimą, nurodęs, kad NŽT netinkamai nustatė statiniams naudoti reikalingas žemės sklypo dalis, o apeliacinės instancijos teismas jį atmetė, nurodęs, kad būtent NŽT įstatymais buvo suteikta teisė įvertinti ir nustatyti, kokios valstybinės žemės sklypo dalys yra reikalingos siekiant naudoti pagal paskirtį jame esančius statinius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad NŽT teisė nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nėra absoliuti. Gavusi asmens, siekiančio nusipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, parengtą šio žemės sklypo planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis jame esantiems statiniams naudoti, NŽT, prieš patvirtindama jį įsakymu, turi įvertinti, ar plane išskirtos žemės sklypo dalys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir užtikrina galimybę naudoti statinius pagal paskirtį. Įsakymu nustačiusi statiniams naudoti tenkančias žemės sklypo dalis, NŽT turi pagrįsti savo priimtą sprendimą ir užtikrinti, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jo priėmimo motyvai. Teisme kilus ginčui dėl NŽT įsakymo, kuriuo buvo nustatytos tokios žemės sklypo dalys, teismas turi įvertinti, ar įsakymo ir plano, kurio pagrindu jis buvo priimtas, turinys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ar yra dalyvaujančių byloje asmenų nurodyti jų trūkumai, ar šie trūkumai nėra formalūs ir turi įtakos įsakymo teisėtumui.
Kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismui neįvertinus ginčijamo NŽT įsakymo atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, panaikino skundžiamą nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.
2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-1120/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
