Grupės skundas: grupės skundo dėl žalos atlyginimo priimtinumas užsieniečių judėjimo laisvės ribojimų srityje.
Pareiškėjai, 24 užsieniečiai, kreipėsi į teismą su grupės skundu, prašydami priteisti kiekvienam grupės nariui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų skundą, nusprendęs, jog paduotas grupės skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) nustatytus reikalavimus, o ginčas visų pareiškėjų atžvilgiu yra tapatus, grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, reiškiami reikalavimai yra bendri ir tapatūs visiems grupės nariams, todėl tikslingiau ir efektyviau nagrinėti grupės skundą.
Nesutikdami su teismo išvadomis, Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba padavė LVAT atskiruosius skundus, teigdami, jog grupės skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, keliamų grupės skundams, o skunde pareikšti reikalavimai, susiję su laisvės apribojimu, turėtų būti nagrinėjami atskiro individualaus teismo proceso metu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nustatė, jog grupės narius sudaro užsieniečiai, kurių judėjimo laisvė nuo 2021 m. liepos mėn. buvo automatiškai apribota šešiems mėnesiams, kai kompetentinga institucija nebuvo priėmusi sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) 5 str. 6 d.), šiems užsieniečiams neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos ir pasinaudojus teise prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 1408 str. 3 d.). Grupės skunde reiškiamas reikalavimas apima vienodą neturtinę žalą, kurią kiekvienas iš grupės narių patyrė per vienodą laiko tarpą 6 mėnesius, kurių metu buvo ribojama jų judėjimo laisvė individualiai neįvertinus tokio laisvės apribojimo pagrįstumo, proporcingumo, prioritetinių vaikų ir pažeidžiamų asmenų interesų ir nesuteikiant galimybės ginčyti tokio apribojimo teisėtumą. Pareiškėjų teigimu, žala jiems kilo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymo, pažeidžiančio jų teisę į laisvę ir saugumą bei teisę į veiksmingą gynybos priemonę.
Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT53-A-N6/2023 pripažino UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį tiek, kiek pagal ją, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 8 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, taip pat šio įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, kurioje buvo įtvirtintas analogiškas teisinis reguliavimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui.
LVAT vertino, kad kreipiantis į teismą, pasinaudojant grupės skundo institutu, yra svarbūs kiekybės kriterijus - grupės narių skaičius - ir bendrumo požymis - grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi. Grupės skundo institutas traktuotinas kaip viena iš kolektyvinio interesų gynimo išraiškų.
LVAT padarė išvadą, jog šiuo atveju grupės narius sieja tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi, o paduotu grupės skundu siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus, o pateiktuose dokumentuose yra pakankamai detaliai nurodytos sulaikymo ir apgyvendinimo datos, išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas konkretus prašomos priteisti žalos dydis, pateikti papildomi įrodymai, pagrindžiantys grupės skunde nurodytas aplinkybes.
LVAT vertinimu, nėra prielaidų manyti, kad tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas analizuojamu atveju būtų individualių skundų nagrinėjimas atskirose bylose, nes pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, jog skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai.
2025 m. kovo 12 d. nutartimi atmesti Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atskirieji skundai.
Administracinė byla Nr. eAS-255-662/2025
