Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. kovo 24 d. teismų, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės bei visuomenės atstovams pristatė 2024 metų veiklos apžvalgą. Šių metų renginio tema – „Teismo aktyvizmas, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą šiuolaikinėje administracinėje justicijoje“– atspindi augančią teismų vaidmens svarbą ginant asmens teises sparčiai kintančioje teisinėje aplinkoje.

Renginyje sveikinimo žodį tarė teisingumo ministras Rimantas Mockus bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus pabrėžė administracinių teismų vaidmenį ginant žmogaus teises ir stiprinant viešojo valdymo teisėtumą. Jis akcentavo teismų aktyvumą kaip būtiną sąlygą realiai teisių gynybai, ypač kai trūksta aiškaus teisinio reguliavimo.

„Svarbu, kad teismai aktyviai stotų į žmogaus teisių pusę ten, kur įstatymų leidėjui kartais pritrūksta politinės valios ar sutarimo“, – sakė ministras.

Jis taip pat išskyrė Vyriausybės siekį stiprinti teismų nepriklausomumą, gerinti jų finansavimą ir skatinti ikiteisminį ginčų sprendimą.

Pasak Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, administraciniai teismai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant, kad kiekvienas žmogus teisingumą rastų čia, Lietuvoje, nesikreipdamas į tarptautinius teismus. „Tai pagrindinis administracinės justicijos tikslas – veiksmingai apginti žmogaus teises ir įgyvendinti jo lūkesčius“, - teigė Julius Sabatauskas.

Svarbiausios 2024 metų LVAT jurisprudencijos tendencijos

LVAT pirmininkė, pristatydama praėjusių metų veiklos rezultatus, pabrėžė, kad 2024-ieji buvo intensyvūs tiek nagrinėjamų bylų apimtimi, tiek jų įvairove. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija išliko įvairiapusiška ir nuolat prisitaikanti prie naujų iššūkių.

Teismas nagrinėjo administracinius ginčus, susijusius su pagrindinių teisių klausimais, svarbiais tiek visuomenės nariams, tiek įmonėms. Išnagrinėtos bylos apėmė socialinės apsaugos, mokesčių, konkurencijos, švietimo sritis, taip pat užsieniečių teisinės padėties klausimus. Be to, buvo nagrinėjamos bylos, susijusios su finansų teise, asmens duomenų apsauga ir valstybės tarnyba.

Migracijos teisės ginčai, susiję su nacionalinio saugumo grėsmėmis, tapo viena svarbiausių LVAT jurisprudencijos tendencijų. 40 proc. visų nagrinėtų bylų buvo susijusios su užsieniečių teisine padėtimi, kurių skaičius nuolat auga dėl geopolitinių aplinkybių. Teismas priėmė reikšmingus sprendimus, aiškindamas užsieniečių teisinį statusą ir vertindamas, kokiais atvejais nacionalinio saugumo interesas gali lemti leidimo gyventi panaikinimą. Taip pat ženkliai padaugėjo rinkimų ginčų – jų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo dvigubai. Teismas nagrinėjo svarbias bylas dėl rinkimų proceso skaidrumo, kandidatų programų turinio bei rinkėjų teisių apsaugos.

LVAT aktyviai bendradarbiavo su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu – 2024 m. pateikė penkis naujus prašymus priimti prejudicinį sprendimą, o bendras kreipimųsi skaičius nuo 2005 m. pasiekė 50. Teismas taip pat šešis kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekdamas užtikrinti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir teisinės sistemos darną.

Diskusija apie teismo aktyvizmą žmogaus teisių apsaugos srityje

Antroje renginio dalyje vyko diskusija apie teismo aktyvizmo vaidmenį žmogaus teisių apsaugos srityje. Diskusiją moderavo prof. dr. Toma Birmontienė, o savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Doc. dr. Stasys Šedbaras, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, teisės mokslininkė ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos narė prof. dr. Eglė Bilevičiūtė, LVAT teisėjas prof. dr. Egidijus Šileikis bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas.

Diskusijos dalyviai aptarė teismo aktyvizmo sampratą, jo reikšmę administracinės justicijos kontekste, privalumus bei trūkumus ir ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo vystymosi perspektyvas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Doc. dr. Stasys Šedbaras pabrėžė, kad administraciniai teismai atlieka unikalų vaidmenį ginant žmogaus teises valstybės atžvilgiu – greitas bylos išnagrinėjimas čia yra ne tik teisinė, bet ir socialinė vertybė. Todėl būtina nuosekliai stiprinti administracinės justicijos sistemą, o teismo aktyvumas, atsižvelgiant į ginčų šalių interesus, turi išlikti neatsiejama jo misijos dalimi.

Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis pristatė reguliariai atliekamos apklausos rezultatus, atspindinčius visuomenės pasitikėjimą teismais, žmogaus teisių gynimo efektyvumą bei lygybės prieš įstatymus užtikrinimą. Jis iškėlė klausimą, ar teismo aktyvumas gali tapti pasitikėjimo simboliu ir būti tapatinamas su teisingumu. Aptardamas advokatų praktikoje pastebėtus iššūkius, susijusius su skundų priimtinumu ir bylinėjimosi išlaidų kompensavimu, pirmininkas pabrėžė, kad šios įžvalgos nėra kritika, o kvietimas tobulėti – siekiant užtikrinti, jog žmogus neprarastų pasitikėjimo teisine sistema ir valstybe.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas kvietė kritiškai įvertinti teismo aktyvizmo ribas, pabrėždamas, kad jo įgyvendinimas reikalauja itin atsakingo požiūrio. Doc. dr. Haroldas Šinkūnas atkreipė dėmesį į teismo aktyvizmo iššūkius, kuriuos iškelia teisėjai ir teisės mokslininkai. Jis pabrėžė, kad aktyvus teisėjo vaidmuo turi būti atsakingai subalansuotas, o teismų praktikos vieningumas – išlaikytas, kad nebūtų kuriamos teisinio neapibrėžtumo situacijos.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos narė prof. dr. Eglė Bilevičiūtė pabrėžė komisijos vaidmenį skatinant procesinį aktyvumą, ypač skundų priėmimo stadijoje. Ji akcentavo mediacijos svarbą ikiteisminiame ginčų nagrinėjime, išryškindama jos potencialą efektyviau ir konstruktyviau spręsti ginčus dar prieš jiems pasiekiant teismą. Pasak prof. dr. Eglės Bilevičiūtės, tokios nepriklausomos kvaziteisminės institucijos kaip Lietuvos administracinių ginčų komisija bei Mokestinių ginčų komisija jau dabar turi pakankamus pajėgumus perimti didesnį ginčų nagrinėjimo krūvį. Ji išskyrė galimybę privaloma tvarka spręsti tarnybinius ginčus bei nagrinėti žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų klausimus, taip prisidedant prie efektyvesnio administracinių ginčų sprendimo proceso.  

LVAT teisėjas prof. dr. Egidijus Šileikis, pristatydamas teismo aktyvizmo sampratą, pabrėžė jos daugiabriauniškumą – nuo lingvistinio ir teisės aiškinimo aktyvizmo iki supranacionalinio, konstitucinio bei žmogaus teisių ir laisvių gynimo aspektų. Jis akcentavo, kad teisinėje doktrinoje nėra vieningos nuomonės, kaip apibrėžti teismo aktyvizmą, o ši diskusija tik dar kartą tai patvirtina. Pasak teisėjo, svarbu nevertinti teismo aktyvizmo nei kaip vienareikšmės blogybės, nei kaip absoliučios vertybės, o ieškoti pusiausvyros.

 LVAT toliau sieks užtikrinti efektyvią žmogaus teisių apsaugą

Baigdama renginį, LVAT pirmininkė pabrėžė, kad teismai turi ne tik prižiūrėti teisėtumo laikymąsi, bet ir užtikrinti, jog žmogaus teisės būtų aktyviai ginamos. „Aktyvistinis teismas – tai teismas, kuris geba operatyviai reaguoti į naujus teisinius iššūkius, drąsiai taiko ir aiškina teisės normas, užtikrindamas, kad teisingumo principo įgyvendinimas neatsiliktų nuo besikeičiančių visuomenės realijų. Administracinės justicijos efektyvumas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir teisinių aplinkybių, išlaikant reikiamą balansą tarp teisinio stabilumo ir lankstaus požiūrio į naujas problemas“, – sakė ji.

LVAT 2024 metų veiklos apžvalgą elektronine forma galima rasti LVAT interneto svetainėje čia.