Užsieniečių teisinė padėtis: LVAT kreipėsi į ESTT dėl nacionalinio reikalavimo pateikti vizą ar leidimą gyventi asmeniui, atvykusiam pagal Izraelio piliečiams taikomą bevizį režimą, tačiau turinčiam ir Rusijos pilietybę, kuriai taikomi migracijos ribojimai, atitikties ES teisei.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) prašydamas priimti prejudicinį sprendimą klausimu, susijusiu su Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo, pagal kurį Rusijos ir Izraelio pilietei, siekiančiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taikomas reikalavimas pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudojusi beviziu režimu, taikymu.
Šis kreipimasis susijęs su ginču tarp pareiškėjos, kuri yra Izraelio ir Rusijos pilietė, ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pastarojo sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėja, būdama Rusijos Federacijos piliete, nepateikė dokumentų apie turimą galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. Todėl prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negalėjo būti priimtas.
Pareiškėjos teigimu, Izraelio piliečiams atvykti ir gauti leidimą gyventi Lietuvoje ar kitokį migracinį statusą nenustatyta jokių apribojimų, todėl neteisinga, neprotinga ir neproporcinga taikyti minėtus apribojimus asmeniui, be Rusijos pilietybės, turinčiam kokią nors kitą pilietybę.
Nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1806, nustatančiame trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (Reglamentas 2018/1806).
Reglamento 2018/1806 I priedo, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, sąrašą, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta: <...> Rusija <...>.
Reglamento 2018/1806 II priedo, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta: <...> Izraelis <...>.
Atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusias aplinkybes ir taikomą teisinį reguliavimą, prejudiciniu klausimu LVAT siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2018/1806 4 straipsnio 1 dalis, siejant ją su II priedu, turi būti aiškinama kaip nedraudžianti laikinai galiojančio nacionalinio teisinio reguliavimo, pagal kurį siekiančiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos pilietei taikomas reikalavimas pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudojusi beviziu režimu kaip Reglamento 2018/1806 II priede nurodytos valstybės pilietė tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatytos nagrinėjamoje byloje.
Administracinė byla sustabdyta iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.
Administracinė byla Nr. eA-1507-624/2025
Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą
