Referendumas: pareiga vertinti, ar siūlomas Konstitucijos pataisų projektas („Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas“) nesudaro prielaidų paneigti Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo ir valstybės geopolitinės orientacijos principų bei pareiga vertinti, ar Konstitucijos pataisų projektas neišbalansuoja Konstitucijos, kaip vientiso ir darnaus akto, sistemos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (Grupė) skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo panaikinimo. VRK ginčytu sprendimu nusprendė atsisakyti registruoti Grupę dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo.

Nagrinėtu atveju Grupė kreipėsi į VRK, prašydama registruoti Grupę ir referendumui siūlomą Konstitucijos 23 straipsnio ketvirtosios dalies papildymo projektą, pagal kurį „Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neapmokestinamas“. VRK atsisakė registruoti šią iniciatyvą, konstatavusi, jog valstybės mokesčių nustatymas yra išimtinė Seimo kompetencija, todėl tokia referendumo iniciatyva nėra galima, be to, siūloma projekto formuluotė nėra aiški jos apimties ir įgyvendinimo prasmėmis. Nesutikdama su VRK išvadomis, Grupė kreipėsi į LVAT, teigdama, jog VRK viršijo savo įgaliojimus nusprendusi dėl iniciatyvos turinio teisėtumo, ignoravo Tautos teisę tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme bei netinkamai aiškino Konstituciją ir aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.

LVAT konstatavo, jog VRK, vykdydama įgaliojimus registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, atlieka ne tik procedūrinio, bet ir materialinio teisinio pobūdžio kontrolės funkcijas. Todėl pripažinusi siūlomų pataisų neatitikimą Konstitucijai bei įstatymams, VRK turi teisę ir pareigą atsisakyti registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, nes būtent VRK atlieka jai asmenų pateiktų pataisų kontrolę, o Konstituciniam Teismui netenka pareiga tikrinti teisės aktų projektų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Įvertinus tai, konstatuota, jog šiuo aspektu VRK veikė pagal Konstitucijos ir Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, o pareiškėjas nepagrįstai kvestionavo VRK teisę vertinti referendumo iniciatyvos turinio teisėtumą.

LVAT atkreipė dėmesį, jog VRK sprendime nekorektiškai konstatuota, jog pagal Konstituciją tik Seimas ir tik įstatymu nustato mokesčius. Kadangi tokios konstitucinės jurisprudencijos, pagal kurią aukščiausias suverenas – Tauta – negalėtų priimti Konstitucijos pataisų, susijusių su mokesčiais, nėra, spręsta, kad šie VRK sprendimo argumentai negali būti laikomi pagrindžiančiais ginčyto sprendimo rezoliucinę dalį.

Nepaisant to, LVAT vertinimu, Grupės siūlomas Konstitucijos 23 straipsnio 4 dalies tekstas nėra aiškus ir vienareikšmiškas, nes tokia nuostata suponuoja, kad bet koks tik piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvoje būtų neapmokestinamas, t. y. tiek žemės ūkio paskirties žemė, kurios kiekvienas pilietis gali turėti iki 500 ha (su išimtimis), bet kokie statiniai, kurių skaičius nuosavybės teise nėra ribojamas ir t. t. Be to, Grupės siūloma nuostata sudarytų prielaidas Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo ir valstybės geopolitinės orientacijos principų paneigimui, nes užsienio piliečių (ypač Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto organizacijos valstybių narių piliečių), kurie Lietuvoje gali turėti ir turi nekilnojamojo turto, nuosavybė būtų apmokestinama, taip be jokio konstitucinio pagrindo diferencijuojant Lietuvos ir užsienio piliečius.

Šiame kontekste LVAT taip pat pažymėjo, jog konstituciniai Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindai įtvirtinti Konstitucijoje vykdant referendume pareikštą Tautos valią, kad Lietuvos Respublika būtų Europos Sąjungos narė. Dėl to patys šie pagrindai, Tautos suverenios valios pareiškimas, kaip jų šaltinis, lemia reikalavimą Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 ir 2 straipsnio nuostatas pakeisti ar panaikinti tik referendumu. Nepanaikinus šių nuostatų referendumu, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai.

LVAT pažymėjo, jog nagrinėtas atvejis nepripažintinas vien vidaus situacija, nes jis kartu yra susijęs su laisvu kapitalo judėjimu, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 63 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste buvo atkreiptas dėmesys, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją apskritai draudžiamas kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ribojimas, o tarp draudžiamų priemonių yra tos, kurios gali atgrasyti ne rezidentus investuoti valstybėje narėje arba minėtos valstybės narės piliečius tai daryti kitose valstybėse narėse. Taigi, LVAT vertinimu, nacionalinės teisės, be kita ko, Konstitucijos, nuostatos, kurios sukuria skirtingą teisinį režimą asmenims vien dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos, kai toks skirtingas požiūris nėra objektyviai pateisinamas ir proporcingas siekiamam tikslui, laikytinos pažeidžiančiomis laisvo kapitalo judėjimo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos teisėje.

Apibendrindamas LVAT konstatavo, jog Grupės siūloma Konstitucijos pataisa sudaro prielaidas paneigti Konstitucijoje įtvirtintus lygiateisiškumo ir valstybės geopolitinės orientacijos principus, ji nepagrįstai išbalansuotų Konstitucijos, kaip vientiso ir darnaus akto, sistemą. Dėl šių priežasčių padaryta išvada, jog VRK sprendimu buvo pagrįsta ir teisėtai atsisakyta registruoti Grupę dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo.

Administracinė byla Nr. R-3-815/2025