Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, išaiškino, kad Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos pareigos segėti saugos diržą automobilio keleiviui nesilaikymas gali būti laikomas nukentėjusiojo dideliu neatsargumu ir dėl to galima sumažinti jam priteistino žalos atlyginimo dydį.
Nagrinėtoje byloje 2023 m. eismo įvykio metu dėl neatsargių ir nesaugių nuteisto vairuotojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta kito automobilio keleivės sveikata (BK 281 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji važiavo automobilyje ant galinės sėdynės neužsisegusi saugos diržo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami padarytos turtinės žalos dydį, į šią aplinkybę neatsižvelgė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad nors eismo įvykį sukėlė vairuotojas, tačiau ir keleivė pažeidė Kelių eismo taisyklėse įtvirtintą pareigą segėti saugos diržą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad keleivio pareiga segėti saugos diržą yra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose, plačiai žinoma ir nesunkiai įgyvendinama. Šiuo atveju eismo įvykio metu tiesioginio smūgio į nukentėjusiosios sėdimą vietą nebuvo, o keleivė nukentėjo dėl inercijos poveikio atsitrenkusi į automobilio salono dalis. Todėl, jei nukentėjusioji būtų segėjusi saugos diržą, sužalojimų iš viso nebūtų arba jie būtų buvę lengvesni. Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji, važiuodama automobiliu keleivio vietoje neprisisegusi saugos diržo, nebuvo pakankamai rūpestinga, todėl tokį jos neveikimą įvertino kaip didelį neatsargumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė Civilinio kodekso nuostatas dėl mišrios kaltės, nepagrįstai nepripažino nukentėjusiosios didelio neatsargumo ir tai lėmė netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą. Teisėjų kolegija pripažino, kad ir pati nukentėjusioji yra atsakinga už jai kilusią žalą, todėl nėra sąžininga ir teisinga visą žalos atlyginimo naštą perkelti vairuotojui. Kasacinės instancijos teismas sumažino teismų nukentėjusiajai priteistą turtinės žalos atlyginimą 25 procentais nuo 324,52 Eur iki 243,39 Eur. Toks išaiškinimas užtikrina teisingesnį atsakomybės paskirstymą eismo įvykių atvejais, kai nukentėjusieji patys nesilaiko privalomų saugos reikalavimų.
2025 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-654/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vieša teismų sprendimų paieška.
