Konstitucinis Teismas birželio 18 d. Vilniuje surengė Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų teisėjų XVIII dvišalę konferenciją.

Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų draugystė prasidėjo 1996 metais, kai buvo įsteigtas Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nuo 2000 metų darbo patirtimi dalytasi teisėjų susitikimuose, o nuo 2002 metų rengtos kasmetinės dvišalės teisėjų konferencijos. Jose keičiamasi sukaupta patirtimi, aptariami aktualūs konstitucinės jurisprudencijos klausimai, ieškoma būdų spręsti konstitucinės justicijos bylose iškylančias problemas, diskutuojama apie konstitucines priimtų sprendimų pasekmes. Dviejų teismų teisėjų konferencijos paeiliui kasmet vyksta Vilniuje ir Rygoje.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda, teisėjai Tomas Davulis, Aurelijus Gutauskas, Giedrė Lastauskienė, Vytautas Mizaras, Algis Norkūnas, Daiva Petrylaitė, Janina Stripeikienė, Stasys Šedbaras. Latvijos Respublikos Konstituciniam Teismui atstovauja šio teismo pirmininkė Irēna Kucina, pirmininko pavaduotoja Anita Rodiņa, teisėjai Jautrīte’ė Briede’ė, Juris Juriss, Mārtiņš Mits, administracijos vadovė Marika Laizāne’ė-Jurkāne’ė, pirmininko patarėjas Andrejs Stupins-Jēgers, Teisės skyriaus vadovas Kristaps Tamužs.  

Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų teisėjai aptarė įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės aiškinimo konstitucinėje jurisprudencijoje ypatumus, kalbėjosi apie žmogaus teisių apsaugą baudžiamosios justicijos sistemoje, apžvelgė naujausią pastarųjų metų abiejų teismų jurisprudenciją.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Konstitucinio Teismo pirmininkas G. Goda pasidžiaugė, kad jau aštuonioliktą kartą susitinkantys abiejų teismų teisėjai kaskart randa, apie ką kalbėtis, ko pasimokyti vieni iš kitų.

„Pernai priėmėme daugiau nutarimų nei ankstesniais metais ir buvome dar griežtesni – du trečdaliai nutarimų konstatavo prieštaravimą Konstitucijai. Tenka pažymėti, kad nutarimai, kuriuose kalbama apie įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę, užtikrina žmogaus apsaugą įvairiose socialinio gyvenimo srityse, visada atsiduria visuomenės dėmesio centre, sulaukia politikų diskusijų ir skirtingų vertinimų. Tačiau suprantame, kad pasaulis keičiasi, o žmogaus teisių ir laisvių apsauga – nesibaigiantis procesas. Todėl mūsų uždavinys – veikti nesilpninant žmogaus teisių apsaugos standartų“, – sakė G. Goda.  

Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė I. Kucina įžanginėje kalboje pabrėžė, kad bendras abiejų teismų balsas tarptautinėje erdvėje patvirtina jų tvirtą pasiryžimą ginti teisinės valstybės ir demokratijos atsparumą, nacionalinį ir regioninį saugumą.

„Mūsų teismai yra maži, skirtingi ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nagrinėja skirtingas bylas. Tačiau mūsų glaudi draugystė bei dvišalis ir trišalis Baltijos dialogas, kuris veikia kaip laikrodis, yra raktas, padedantis kiekvieną kartą įsitikinti, koks konceptualiai panašus yra mūsų mąstymas, kokie vienodai svarbūs yra klausimai, kuriuos sprendžiame, kokios vienijančios yra vertybės, kurias giname. Šis susitikimas – ne tik galimybė pasidalyti patirtimi ir teismų praktika, bet ir sustiprinti mūsų vienybę šiuo sudėtingu laikotarpiu – prieš svarbius tarptautinius forumus, kurie mūsų laukia šiais ir ateinančiais metais, pasaulinių ir Europos teisminių organizacijų kongresus“, – kalbėjo I. Kucina.

Pirmojoje konferencijos sesijoje „Įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės aiškinimas konstitucinėje jurisprudencijoje“ teisėjas V. Mizaras pabrėžė, kad saviraiškos ir informacijos laisvės tarpusavyje susijusios – laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją asmeniui padeda įgyvendinti kitas jo teises ir laisves.

„Tad šios susijusios laisvės dažnai ir aiškinamos kartu ir yra aktualios įvairiais požiūriais, ypač turint omenyje dabartines informacines technologijas ir pasikeitusią geopolitinę situaciją. Daug įvairios informacijos, įskaitant dezinformaciją, pavojingas neapykantos kalbos formas, gali būti labai greitai ir plačiai paskleista internete ir socialiniuose tinkluose ir tai gali kelti grėsmę demokratijos pagrindams. O konstituciniams teismams, susiduriantiems su šiais aspektais konstitucinės justicijos bylose, svarbus konstitucinis įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės, jų ribų ir pusiausvyros su kitomis teisėmis ir viešaisiais interesais užtikrinimas.

Aiškinant susijusias konstitucines įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisves, ankstesniuose Konstitucinio Teismo aktuose suformuota oficialioji konstitucinė doktrina papildoma vis naujais fragmentais. Nueitas aiškinimo kelias leidžia apginti, apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nepažeisti jų pusiausvyros ir sudaro sąlygas įgyvendinti Konstitucijoje deklaruotus lietuvių tautos siekius dėl atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, kuriais grindžiama Konstitucija“, – pažymėjo V. Mizaras.

Pranešime ta pačia tema Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas M. Mits pabrėžė: „Demokratinėje teisinėje valstybėje įsitikinimų išraiškos laisvės apimtis ir galimybės ją riboti turi būti nustatomos kuo darniau aiškinant Konstitucijos nuostatas kartu su tarptautine ir Europos teise, bendraisiais teisės principais, taip pat deramai atsižvelgiant į esamą geopolitinį kontekstą.“

Kalbėdamas antrojoje sesijoje apie žmogaus teisių apsaugą baudžiamosios justicijos sistemoje teisėjas A. Gutauskas atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme baudžiamosios teisės srities prašymų gaunama santykinai mažiau nei civilinės ir administracinės teisės, vis dėlto tokius prašymus pateikia ir individualūs pareiškėjai, ir valstybės institucijos, turinčios teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Per 2024–2025 metus Konstitucinis Teismas išnagrinėjo tris ir priėmė nagrinėti dar tris prašymus, susijusius su baudžiamąja  teise. Praktika patvirtina, kad žmogaus orumo, privataus gyvenimo, lygiateisiškumo, kitų asmens teisių apsaugos ir jų teisminio gynimo garantijos, konstitucinis teisinės valstybės principas yra tie konstituciniai imperatyvai ir gairės teisėkūrai, į kurias orientuojasi ir kurių privalo paisyti Lietuvos baudžiamosios justicijos sistema. Neabejotinai prie jos tobulinimo prisideda ir Konstitucinio Teismo nagrinėjamos bylos“, – sakė A. Gutauskas.

Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas J. Juriss kalbėdamas šioje sesijoje dėmesį sutelkė į klausimus, kuriuos Latvijos Respublikos Konstituciniam Teismui teko intensyviai spręsti pastaraisiais metais ir kurie yra susiję su nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimu nesant apkaltinamojo nuosprendžio.

„Po Antrojo pasaulinio karo NATO valstybės galimas gynybos priemones modeliavo kaip prevencinę būtinybę, tačiau dabartinė geopolitinė situacija pareikalavo ir toliau reikalauja keisti grėsmės lygio suvokimą ir ieškoti veiksmingesnių potencialios agresijos atgrasymo priemonių. Akivaizdu, kad karo veiksmai agresoriui – Rusijai – kainuoja milžiniškus finansinius išteklius. Šie ištekliai įgyjami, be kita ko, grobiant grėsmę patiriančių šalių turtą. Todėl ypač svarbu įgyvendinti nacionalinio ir tarptautinio lygmens priemones, skirtas veiksmingai kovoti su nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimu. Tai apima ir poreikį užtikrinti veiksmingą nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo mechanizmų veikimą. Visų demokratinių valstybių pareiga yra efektyviai kovoti su pinigų plovimu, taip pat atimti iš valstybių agresorių galimybę finansuoti kitus nusikaltimus, pavyzdžiui, korupcinius nusikaltimus, kurie gali reikšmingai pakenkti vidaus saugumui – gebėjimui atsilaikyti prieš vidaus saugumo grėsmes. Nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas, be kita ko, ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio, yra vienas iš tokių mechanizmų, turinčių lemiamą reikšmę kovojant su pinigų plovimu“, – pabrėžė J. Juriss.

Trečiojoje konferencijos sesijoje apžvelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pastarųjų metų jurisprudenciją, teisėjas A. Norkūnas paminėjo, kad net keturiolikoje iš 21 Konstitucinio Teismo nutarimų (t. y. dviejuose trečdaliuose visų priimtų nutarimų) konstatuotas tirtų teisės normų prieštaravimas Konstitucijai.

„Per pastaruosius beveik pusantrų metų Konstitucinio teismo aktuose išplėtotos oficialiosios konstitucinės doktrinos turinys patvirtina, kad Konstitucinis Teismas savo misija laiko pagarbos žmogaus teisėms ir orumui, kitoms demokratinei visuomenei svarbioms vertybėms, kaip antai lygybė, pliuralizmas, tolerancija, užtikrinimą. Beje, praėjusiais metais Konstituciniam Teismui tik antrą kartą per visą jo veiklos laikotarpį teko nagrinėti bylą dėl tarptautinės sutarties atitikties Konstitucijai – pagal Seimo paklausimą buvo vertinama vadinamosios Stambulo konvencijos atitiktis Konstitucijai. Prieštaravimo neįžvelgėme, tačiau nors Seimas buvo nurodęs, kad Konstitucinio Teismo išvada turėtų esminę reikšmę apsisprendžiant dėl Konvencijos ratifikavimo Seime, to iki šiol neatsitiko. Nepaisant to, kad ne visada Konstitucinio Teismo nutarimai greitai ir sklandžiai įgyvendinami, Konstitucinis Teismas ir ateityje aktyviai įgyvendins Konstitucijos jam patikėtą konstitucinio teisingumo vykdymo misiją, spręsdamas valstybei ir kiekvienam piliečiui svarbius klausimus“, – sakė A. Norkūnas.

Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoja A. Rodiņa trečiojoje sesijoje kalbėjo apie aktualius Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisminės veiklos klausimus 2024–2025 metais. Praėjusiais metais šis teismas išnagrinėjo aštuoniolika bylų. Nutarimai priimti septyniolikoje bylų, vienoje byloje buvo priimtas sprendimas nutraukti teisminį nagrinėjimą.

„Dauguma bylų buvo pradėtos pagal privačių asmenų konstitucinius skundus ir teismų prašymus. Civilinio proceso įstatymo nuostatos buvo ginčijamos penkiolikoje prašymų, o Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos – dvylikoje. Dažniausiai bylos buvo inicijuojamos dėl teisės normų atitikties teisinės lygybės ir diskriminacijos draudimo principams, teisei į teisingą teismą ir teisei į nuosavybę. Taip pat buvo inicijuojamos bylos dėl teisės normų atitikties Konstitucijos įvado nuostatoms, teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisei į žodžio laisvę, teisei dalyvauti valstybės valdyme, teisei laisvai pasirinkti profesiją, teisei gyventi palankioje aplinkoje ir kitoms aukštesnės galios teisės normoms“, – sakė A. Rodiņa.