2023-ieji metai į Lietuvos teismų sistemos istoriją įeis kaip metai, kuriais konstitucinės valdžios įstaigos pradėjo atsižvelgti į Lietuvos teismų, kaip trečiosios valdžios institucijos, finansavimo poreikius. Tam reikšmingą įtaką padarė ir Baltijos valstybių teisėjų asociacijos tarybos viešas kreipimasis ir kitų kompetentingų institucijų bei įstaigų pranešimai. Vis tik šis pasiekimas, priimtas pasiremiant Estijos modeliu, nors ir džiugina, tačiau nesprendžia teismų finansavimo problemos, kuri tiesiogiai siejasi su jau kelerius metus teismus ištikusia krize: teismus vis dar palieka teismo posėdžių sekretorės ir teisėjų padėjėjai, kurių trūkumas pastaraisiais metais tapo nauja problema. Teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio finansavimo klausimas, inicijuojant valstybės tarnybos reformą, išspręstas nebuvo, nors tokią pastabą Lietuvai yra išreiškusi Europos Komisija, rekomendavusi mūsų valstybei toliau dėti pastangas, kad teisingumo sistemai būtų skirta pakankamai išteklių, susijusių su, be kita ko, prokurorų ir ne teisėjo funkcijas vykdančių teismų darbuotojų atlyginimų dydžiu, atsižvelgiant į teisingumo sistemos išteklių ir atlyginimo Europos standartus.
Teisėjo padėjėjo pareigybė įsteigta prieš devyniolika metų ir šiandien teisingumo vykdymo funkcija teismuose atliepiama komandiniu darbu. Teisėjo padėjėjo atliekamų funkcijų svarba kasdienėje teismo veikloje yra neabejotina ir be jos teisėjo darbas jau būtų sunkiai įsivaizduojamas. Didžiąją dalį teismo rengiamų procesinių dokumentų projektų operatyvų, teisės aktų, teismų praktikos ir byloje esančių įrodymų analize paremtą parengimą atlieka teisėjo padėjėjas, todėl šį laiką teisėjas gali skirti tiesioginiam bylų nagrinėjimui. Būtent toks komandinio darbo pasidalijimas sukuria sąlygas spartesniam ir sklandesniam bylų nagrinėjimui, kurio tikisi visuomenė. Dėl to valstybė turi imtis adekvačių priemonių ir skirti pakankamą finansavimą ne tik teisėjų darbo užmokesčiui, bet ir teisėjų padėjėjų (ir kitų teismų sistemos darbuotojų) darbo užmokesčio fondo didinimui. Tik kompleksiškai sprendžiant teismų finansavimo poreikio problemą galima užtikrinti visuomenės teisę į nepriklausomą teismą ir kokybišką teisingumą.
Šiame kontekste labai aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimas, kad valstybės tarnybos santykiai ne tik gali, bet ir turi būti reguliuojami diferencijuotai, atsižvelgiant į valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumus, šių institucijų vietą visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje. Analizuojant valstybės tarnybos įstatymo 1-ąjį priedą matyti, kad nors įstatymų leidėjo valia teisėjo padėjėjas yra toje pačioje eilutėje kaip ir pvz. padėjėjas Seimo kanceliarijoje, ir viena eilute aukščiau nei Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas, tačiau šių pareigybių finansavimui yra skiriamas visiškai kitoks dėmesys. Pagal viešai prieinamus, įstaigų paskelbtus duomenis už 2023 m. II ketv., matyti, kad šiandien teisėjo padėjėjo darbo užmokestis, vidutiniškai apylinkių teismuose siekia vos 1 687 eurų (neatskaičius mokesčių), o Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2 377 eurų (neatskaičius mokesčių), kai tuo tarpu jau dabar Seimo nario padėjėjo (kanceliarijoje) darbo užmokesčio vidurkis yra 2 149 eurų, ministro padėjėjo (Teisingumo ministerijoje) 2 670 eurų, mero padėjėjo (Vilniaus miesto savivaldybėje) 3 294 eurų.
Šiandien, kalbėdami apie teisėjų padėjėjų pareigybės finansavimą, susiduriame su dvejomis problemomis: visų pirma, net ir įstatymų leidėjui pripažįstant pareigybės svarbą, jai nėra užtikrinamas adekvatus, įstatymo nuostatas atitinkantis ir konkurencingas atlyginimas, kam reikalingas pakankamas finansavimas; antra, atsižvelgiant į šios pareigybės specifiką, turime kalbėti apie kitokį darbo užmokesčio apskaičiavimo modelį, kurį taikant teisėjo padėjėjo darbo užmokestis procentaliai būtų apskaičiuojamas pagal teisėjo darbo užmokestį. Kadangi teisėjo padėjėjo vaidmuo kasdienėje teismo veikloje nekelia abejonių, tikslinga imtis priemonių, kad jo darbo užmokesčio dydis siektų ne mažiau kaip 60 procentų teisėjui mokamo atlyginimo. Toks darbo apskaičiavimo modelis Europoje nėra naujiena ir dėl to Teisėjų padėjėjų asociacija jau buvo teikusi pasiūlymus reformos iniciatoriams peržiūrėti teisėjo padėjėjo pareigybės reglamentavimą. Lieka tik viltis, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas ateityje taps intensyvesnis, ieškant konkrečių sprendimų būdų aktualioms problemoms spręsti.
