Naujasis Darbo kodeksas įnešė pokyčių ne tik darbo, bet ir socialinės apsaugos srityje. Kokios išmokos priklauso atleistam darbuotojui? Ar jis bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu? Kokios reikšmės tam turi pagrindas, kuriuo oficialiai nutraukiama darbo sutartis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Sandra Čergelytė.

Kalbant apie nedarbo socialinio draudimo išmoką, pažymėtina, kad ji yra tiesiogiai susijusi su darbuotojo ir darbdavio sulygta arba įstatyme numatyta išeitine kompensacija. Tai reiškia, kad nedarbo išmokos mokėjimas yra atidedamas atitinkamai tiek mėnesių, už kiek darbuotojui yra mokama išeitinė kompensacija. Ir atvirkščiai: jeigu dėl kompensacijos darbo sutarties nutraukimo atveju nebuvo susitarta, darbuotojas turi teisę gauti nedarbo išmoką iškart nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

Panašus modelis yra taikomas ir socialinio privalomojo sveikatos draudimo garantijoms gauti. Darbuotojas, gaudamas atitinkamą kompensacinę išmoką, sumoka tam tikrą dalį mokesčių valstybei, todėl yra laikomas apdraustu privalomuoju socialiniu draudimu tiek mėnesių, už kiek yra sulygta išeitinė kompensacija.
Nepaisant to, socialinio draudimo išmoką dėl ligos ar traumos darbuotojas gali gauti ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas nuo darbo santykių pabaigos. Tai gali apsunkinti darbuotojo padėtį atsiradus netikėtoms aplinkybėms (pvz., artimojo ligai), kurių asmuo negali objektyviai numatyti. Kiek kitokios garantijos yra suteikiamos asmenims, turintiems teisę į motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros atostogas ir išmokas. Šios išmokos yra mokamos net ir pasibaigus darbo santykiams, neatsižvelgiant į priklausančias išeitines išmokas, kompensacijas dėl nepanaudotų atostogų ar sulygtų kompensacijų.

Aptartos taisyklės yra taikomos nutraukus darbo sutartį iš esmės bet kuriuo pagrindu – tiek darbdavio ir darbuotojo bendru sutarimu, tiek darbuotojo iniciatyva, tiek darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Kitoks reguliavimas siejamas su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu, darbuotojas 3 mėnesius po darbo santykių pabaigos neturi teisės gauti socialinės nedarbo išmokos. Tai galima traktuoti kaip tam tikrą valstybės drausminę nuobaudą darbuotojui. Tačiau nors nedarbo išmokos gavimas yra ribojamas, tai visiškai neliečia privalomojo sveikatos draudimo – teritorinėje darbo biržoje užsiregistravęs bedarbis ar asmuo, dalyvaujantis teritorinės darbo biržos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su juo nesudaroma darbo sutartis, yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Su naujuoju Darbo kodeksu Lietuvos darbo teisės reguliavime atsirado ir naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – darbdavio valia. Šio pagrindo ypatumas – itin trumpas darbuotojo įspėjimo terminas (3 darbo dienos iki atleidimo), tačiau darbuotojo interesų pusiausvyra yra pasiekiama didele išeitine išmoka. Mažiausiai šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka užtikrina darbuotojui atitinkamos trukmės socialinį bei privalomąjį sveikatos draudimą. Darbo kodeksas numato ir kitus darbuotojo apsaugos būdus – pvz., darbdavio valia negali būti atleistas asmuo, esantis laikinojo nedarbingumo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose.

Sandra Čergelytė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė. Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą (registracija internetu www.teisesklinika.lt).

Kontaktinis asmuo – Paulius Mockevičius, Vilniaus universiteto Teisės klinikos komunikacijos ir rinkodaros vadovas.
El. paštas: [email protected], mob.: +370 686 74 476.