Pradžia Savaitės apžvalga Teisės aktai Teismų praktika Mano
Prisijungimas
Šiandien portale
Kas ką veikia
Teisės aktai
Teismų praktika
Susipažinkite
 

android ios ios

Tvarumo ataskaitos: kokie pokyčiai laukia ir kaip jiems pasiruošti?
2024-02-27 , Advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė ir teisininkė Goda Dugnaitė
Advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė/Autoriaus nuotr.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Goda Dugnaitė/Autoriaus nuotr.

Dėl augančio susirūpinimo aplinkosauga, socialine gerove ir tinkamu įmonių valdymu pastaraisiais metais Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio tvarumo klausimams. Šiai tendencijai atspindėti priimta nemažai teisinių priemonių, o viena jų – Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) (CSRD)1. Nors daugiau nei 11 tūkst. ES įmonių jau anksčiau teikė tvarumo ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą2, CSRD įveda esminius pokyčius – įtvirtina naują ataskaitų teikimo tvarką ir ženkliai išplečia įmonių ratą, kuriam šis reikalavimas bus taikomas. Numatoma, kad ataskaitas turės teikti daugiau nei 40 tūkst. ES įmonių bei daugiau nei 10 tūkst. ne ES įmonių. Toliau straipsnyje aptariami esminiai tvarumo ataskaitų teikimo klausimai ir praktiniai patarimai, kaip įmonės turėtų pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

Kaip Lietuvos teisė reguliuos tvarumo ataskaitų teikimą?


CSRD įsigaliojo 2023 metų pabaigoje. Kadangi CSRD neturi tiesioginio veikimo, valstybės narės (įskaitant Lietuvą) privalo perkelti jos nuostatas į savo nacionalinius teisės aktus. Lietuvoje už CSRD įgyvendinimą yra atsakinga LR finansų ministerija, kurios parengtas įstatymų pakeitimų projektų paketas bus teikiamas svarstyti Seimui 2024 metų pavasario sesijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad CSRD nuostatos turi būti perkeltos ir įgyvendintos iki 2024 metų liepos, todėl įmonėms rekomenduojama pradėti ruoštis pokyčiams jau dabar.

Kas yra tvarumo ataskaitos ir kaip jos rengiamos?


Tvarumo ataskaitos – tai įmonių teikiamos nefinansinės ataskaitos, kuriose atskleidžiami duomenys apie įmonės tvarumo parametrus ir rodiklius. Tvarumas apima 3 sritis: aplinkosaugą, socialinę atsakomybę ir valdymą (angl. Environmental, Social & Governance). Šių rodiklių vertinimas padeda užtikrinti skaidrumą, kuris leidžia investuotojams, analitikams, vartotojams ir kitiems suinteresuotiems subjektams įvertinti įmonių tvarumo veiklos rezultatus ir su tuo susijusias rizikas.

Tvarumo ataskaitų rengimas – ilgas ir nuoseklus procesas, apimantis duomenų rinkimą, sisteminimą, skaičiavimą ir lyginimą pagal atitinkamus rodiklius. Tvarumo atskaitos turi būti grindžiamos dvigubo reikšmingumo principu (angl. double materiality), t. y. turi būti analizuojama ne tik tai, kaip tvarumo iššūkiai veikia pačią įmonę, bet nagrinėjamas ir įmonės veiklos poveikis aplinkai ir visuomenei.

Visos įmonės, kurioms pagal CSRD taikomas tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimas, privalės jas rengti pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus3 (angl. European Sustainability Reporting Standards). Europos Komisija teigia, kad šie bendri standartai ilgainiui turėtų sumažinti ataskaitų teikimo išlaidas ir sukurti aukštos kokybės, patikimos įmonių viešosios atskaitomybės kultūrą.

Kokios įmonės privalės teikti tvarumo ataskaitas?


CSRD nustato laipsnišką tvarumo ataskaitų teikimo įsigaliojimą:

Už 2024 metus tvarumo ataskaitas turės teikti įmonės, kurios jau dabar turi pareigą teikti ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, t. y. viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra daugiau nei 500 darbuotojų. Esminis skirtumas, kad nuo šiol minėtos įmonės ataskaitas teiks pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus.

Už 2025 metus tvarumo ataskaitas pradės teikti visos ES didelės įmonės (tiek listinguojamos, tiek ir nelistinguojamos). Didelėmis įmonėmis laikomos įmonės, kurios atitinka bent 2 iš nurodytų 3 kriterijų: (i) balanse nurodyto turto vertė viršija 25 mln. Eur, (ii) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 mln. Eur, (iii) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra daugiau nei 250 darbuotojų.

Už 2026 metus tvarumo ataskaitas pradės teikti listinguojamos ES mažos ir vidutinės įmonės. Mažomis įmonėmis laikomos tokios įmonės, kurios atitinka bent 2 iš 3 kriterijų: (i) balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. Eur, (ii) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 10 mln. Eur, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne daugiau nei 50 darbuotojų. Vidutinės įmonės laikomos tos, kurios atitinka bent 2 iš 3 kriterijų: (i) balanse nurodyto turto vertė neviršija 25 mln. Eur, (ii) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus neviršija 50 mln. Eur, (iii) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne daugiau kaip 250 darbuotojų.

Už 2028 metus tvarumo ataskaitas pradės teikti trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynosios pajamos ES viršija 150 mln. Eur ir kurios ES turi didelę dukterinę įmonę, padalinį ar listinguojamą MVĮ (t. y. mažą ar vidutinę įmonę).

Kokius namų darbus turėtų atlikti įmonės?


Svarbu pabrėžti, kad tvarumo ataskaitų rengimas nėra tik formalumas – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių. Siekdamos užtikrinti tinkamą ataskaitų rengimą ir atitiktį keliamiems standartams, įmonės pirmiausia turi orientuotis į realaus tvarumo įgyvendinimą įmonės veikloje. Dėl to jau dabar reikėtų pasirūpinti, kas bus atsakingas už tvarumo palaikymą įmonėje – išorės specialistai, vidiniai darbuotojai ar jungtinė ir vienų, ir kitų grupė. Išorės specialistai gali pasiūlyti vertintą pagalbą orientuojantis tvarumo srityje, nusistatant tikslus, parengiant vidines tvarkas ir politikas. Visgi realus tvarumo įgyvendinimas priklauso tik nuo pačių įmonės darbuotojų įsitraukimo. Todėl patariama įmonėje turėti specializuotą asmenį ar jų komandą, atsakingą už tvarumo principų integravimą ir palaikymą.

Kodėl svarbu rūpintis įmonės tvarumu?


Kaip jau minėta, kriterijus atitinkančioms įmonėms netrukus tvarumo ataskaitų teikimas taps privalomas pagal nacionalinius teisės aktus; įmonių vadovams, nesilaikantiems aptartų reikalavimų, taikoma administracinė atsakomybė.

Visgi rūpintis tvarumu ir savanoriškai teikti ataskaitas vertėtų ne tik CSRD įpareigotoms įmonėms. Nors tokioms įmonėms už reikalavimų nesilaikymą sankcijos nebūtų taikomos, tvarumo nepaisymas gali turėti neigiamos įtakos santykiuose su finansinėmis institucijomis, apsunkinti investuotojų pritraukimą ir kenkti įmonės reputacijai. Tikėtina, kad laikui bėgant vis daugiau įmonių integruos tvarumo principus į savo veiklą, siekdamos išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje, pritraukti ir išlaikyti talentus ir padidinti pasitikėjimą tarp klientų bei partnerių.

Apibendrinimas

Tvarumo ataskaitų teikimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo, todėl įmonėms, patenkančioms į CSRD reguliavimo taikymo sritį, rekomenduojama pradėti ruoštis jau dabar. Esminiai žingsniai, kuriuos reikėtų įgyvendinti, – nusistatyti aiškią tvarumo politiką, tvarkas ir tikslus, paskirti atsakingus asmenis, turinčius reikiamą kompetenciją, ir supažindinti darbuotojus su esminiais tvarumo principais. Svarbu atminti, jog esminis tikslas turėtų būti ne ataskaitos parengimas, bet realus tvarumo principų integravimas į įmonės veiklą.


1 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464 dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo )
2 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo
3 2023 m. liepos 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2772, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES papildoma tvarumo standartais
 

00
Teisininkų komentarai
Statinio nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį. Ką svarbu žinoti?
2024-04-24, Advokatų kontroros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Račko
Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės
2024-04-24, Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška ir draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė
Paulius Galubickas. Ar sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali prašyti vietų rūkymui?
2024-04-24, Paulius Galubickas, „HubLegal“ advokatų kontoros partneris, advokatas
Sėkmingas restruktūrizavimas – misija įmanoma
2024-04-23, WIDEN advokatų kontoros partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė

Prenumeruoti Infolex savaitės apžvalgą

Kas savaitę gausite koncentruotą svarbiausių pokyčių teisėje ir teismų praktikoje apžvalgą, parengtą teisės ekspertų. Atsisakyti galite bet kada. Susipažinkite su Infolex privatumo politika.
Naujienlaiškis siunčiamas pirmadieniais. Jeigu naudojatės „Gmail“ paštu, prašome patikrinti katalogą „Šlamštas“ („Spam“) ir paspausti „Pranešti, kad tai ne šlamštas“ taip įtraukiant „Infolex“ į patikimų siuntėjų sąrašą.
Infolex paslaugos
Skaičiuoklės
Išeitinės išmokos
Žyminio mokesčio
Notarų paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių skaičiuoklė
Advokato paslaugų
Kitos skaičiuoklės
Naujausios konsultacijos
Naujausios diskusijos
19:03
11:29
12:51
22:23
14:55
Naujausi darbo pasiūlymai
Rodyti visus >>
Įkelti naują „Siūlo darbą“ skelbimą >>
Įkelti naują „Ieško darbo“ skelbimą >>
registruotis prisijungti